6 straipsnis. Kino finansavimo šaltiniai
Kino įstatymo 6 straipsnis
1. Kino valstybinis finansavimas skiriamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į Lietuvos kino centro parengtas programas;
2) valstybės gautų pajamų pagal licencines sutartis už suteiktas audiovizualinių kūrinių autorių ir gretutines turtines teises, kuriomis disponuoja Lietuvos kino centras;
3) tikslinio kino valstybinio finansavimo, kurį skiria Vyriausybė valstybės užsakymui atlikti;
4) grąžinto arba išieškoto kino valstybinio finansavimo, Lietuvos kino centrui nutraukus su juridiniu arba fiziniu asmeniu sudarytą kino valstybinio finansavimo sutartį.
2. Kinas papildomai finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos parengtas programas;
2) kitų teisėtai gautų lėšų.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Kino valstybinis finansavimas skiriamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į Lietuvos kino centro parengtas programas;
2) 60 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio už filmų platinimą ir rodymą kino teatruose. Suma apskaičiuojama pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbtus duomenis;
3) valstybės gautų pajamų pagal licencines sutartis už suteiktas audiovizualinių kūrinių autorių ir gretutines turtines teises, kuriomis disponuoja Lietuvos kino centras;
4) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio, sumokėto interneto paslaugų teikėjų;
5) tikslinio kino valstybinio finansavimo, kurį skiria Vyriausybė valstybės užsakymui atlikti;
6) grąžinto arba išieškoto kino valstybinio finansavimo, Lietuvos kino centrui nutraukus su juridiniu arba fiziniu asmeniu sudarytą kino valstybinio finansavimo sutartį.
2. Kinas papildomai finansuojamas iš šių šaltinių:
1) valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos parengtas programas;
2) kitų teisėtai gautų lėšų.