9 straipsnis. Kino valstybinio finansavimo pagrindai ir sąlygos

1. Kino valstybinis finansavimas, skiriamas iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, negali viršyti kultūros ministro nustatytų didžiausių galimų kino valstybinio finansavimo sumų.

2. Kino valstybinis finansavimas skiriamas tik juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams arba fiziniams asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – juridiniai ir fiziniai asmenys), kurių viena iš pagrindinių veiklos sričių yra:

1) filmų gamyba;

2) filmų platinimas;

3) filmų rodymas;

4) filmų sklaida;

5) kino kultūros sklaida;

6) kino paveldo kaupimas, apsauga ir rodymas.

3. Filmams, gaminamiems bendros filmų gamybos sąlygomis, teikiamas kino valstybinio finansavimo prioritetas.

4. Juridiniai ar fiziniai asmenys ne daugiau kaip 20 procentų filmo gamybai skirto kino valstybinio finansavimo gali panaudoti ne Lietuvos Respublikoje.

5. Kino valstybinio finansavimo taisykles tvirtina kultūros ministras. Kino valstybinio finansavimo sutarties formą tvirtina Lietuvos kino centro direktorius.

6. Lietuvos kino centras pagal filmo gamybos projekto valstybinio finansavimo sutartyje nustatytas sąlygas, kai valstybinis finansavimas siekia 50 ar daugiau procentų filmo gamybos biudžeto, atsižvelgdamas į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, gali neatlygintinai naudoti filmą, kuriam buvo skirtas kino valstybinis finansavimas, filmų sklaidos ir kino kultūros sklaidos tikslais.

7. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam ar fiziniam asmeniui, jeigu:

1) juridinis asmuo ir (ar) vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo, ir (ar) buhalteris bei fizinis asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo finansų sistemai, intelektinei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai;

2) juridinio asmens vadovas ar fizinis asmuo yra nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 122, 127, 150, 184, 187, 192 ir 205 straipsniuose;

3) jis neatsiskaitė už gautą kino valstybinį finansavimą, kaip tai numatyta su Lietuvos kino centru pasirašytoje valstybinio finansavimo sutartyje;

4) jis originalios nacionalinio filmo medžiagos neperdavė valstybės archyvams (kai turėjo tokią pareigą) pagal šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą, – šiuo atveju valstybinis finansavimas negali būti skiriamas nuo paskutinės termino, per kurį medžiaga turėjo būti perduota, dienos;

5) juridiniam ar fiziniam asmeniui yra iškelta bankroto byla arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka ar juridinis asmuo yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

8. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam asmeniui iki visiško vadovo ar fizinio asmens teistumo dėl šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyto nusikaltimo išnykimo ar panaikinimo.

9. Valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam ar fiziniam asmeniui dvejus metus nuo administracinės nuobaudos už šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytus administracinius nusižengimus paskyrimo juridiniam asmeniui ir (ar) vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einančiam asmeniui, įskaitant vyriausiąjį buhalterį, ar fiziniam asmeniui dienos.

10. Kino valstybinis finansavimas neskiriamas juridiniam ar fiziniam asmeniui penkerius metus nuo sprendimo išieškoti kino valstybinį finansavimą dienos pagal šio įstatymo 12 straipsnio 6 ir 7 dalis.