Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

23 punktas

Statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2003 23 punktas

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo None · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

23. Žuvų pralaidų rūšys pagal veikimo pobūdį nurodytos schemoje (žr. 2 pav.):

23.1. žuvitakiai statomi, kai migracijos kliūties patvankos aukštis Hpt ≤ 10 m, vidutinis jų nuolydis 0,10-0,30; kai Hpt > 10 m, žuvitakių tikslingumas nustatomas techniniais ekonominiais skaičiavimais:

23.1.1. slenkstiniai latakiniai pertvariniai žuvitakiai statomi tik lašišinėms žuvims, kurios gali per pertvaras šokinėti. Liejimosi aukštis Hlj = 10-15 cm;

23.1.2. angoti latakiniai pertvariniai žuvitakiai (su paviršinėmis ir giluminėmis angomis, žr. 1 priedo 1 pav.) tinka visų rūšių paviršinėms ir dugninėms žuvims praleisti; jų konstrukcija gana paprasta;

23.1.3. spragoti latakiniai pertvariniai žuvitakiai (su gilia, net iki latako dugno spraga viename ar abiejuose pertvaros šonuose ir su specifine spragos geometrija plane (žr. 1 priedo 2 pav., a);

23.1.4. latakiniai slopintuviniai žuvitakiai naudotini stiprioms, ypač lašišinėms žuvims praleisti. Iš jų universalesnis, bet ir sudėtingesnis, yra Denilio žuvitakis. Larinje ir zigzaginis žuvitakiai paprastesni, bet netinka, kai ženkliau svyruoja tėkmės gyliai. Zigzaginis žuvitakis naudojamas ir baidarėms ar valtims praplaukti (žr. 1 priedo 5 pav.);

23.1.5. vamzdiniai žuvitakiai statytini kelių vandens pralaidose per žuvingus upelius, taip pat žuvitakių atkarpose ties žemės užtvankos ketera. Naudojami įvairūs dirbtinai pašiurkštinti (pertvarėlėmis ir pan.) vamzdžiai;

23.1.6. akmeniniai žuvitakiai – akmenų mūro bei palaidai sumestų ar pagal projektą išdėstytų didelių akmenų latakinės konstrukcijos, sudarančios didelį dugno ir šonų (šlaitų) šiurkštumą (žr. 1 priedo 2 pav., b). Statytini, kur gausu akmenų. Pagal projektą išdėstytų akmenų skersmuo > 0,5-0,6 m;

23.2. žuvų apylankos statomos, kai migracijos kliūties patvankos aukštis Hpt ≤ 10 m. Jei vietos sąlygos leidžia, Hpt reikšmė gali būti ir didesnė:

23.2.1. žuvų apylanka-žuvų kanalas – nedidelis kanalas (griovys) vandens tėkmės greičiui sumažinti ir nuo išplovimo apsisaugoti palaidai pripiltas gargždo ar pagal projektą pridėtas akmenų (analogiškas akmenų žuvitakiui). Vidutinis jo nuolydis 0,03-0,05 (žr. 2 priedo 1 pav., a);

23.2.2. žuvų apylanka-žuvitakis yra patobulintas žuvų kanalo variantas; vietoj kanalo naudojant žuvitakio konstrukcijas su daug didesniu leistiniu nuolydžiu (žr. 23.1 punktą), ženkliai sumažėja šitokios apylankos ilgis;

23.3. ungurių takas yra specifinė žuvų pralaidos rūšis, naudojama tik unguriams praleisti. Tai nedidelis – 0,3-0,5 m pločio, 0,15-0,25 m aukščio, 0,1-0,2 nuolydžio dirbtinai pašiurkštintas latakas, kuriame vandens gylis ~ 0,1 m;

23.4. prieštvankės naudotinos mažuose upeliuose, kai yra mažas migracijos kliūties patvankos aukštis (≤ 1,5 – 2 m);

23.5. žuvų šliuzai statomi didelėse žuvingose upėse, kai migracijos kliūties patvankos aukštis H5 -7 m (žr. 3 priedo 1 pav.);

23.6. žuvų keltuvai statomi taip pat didelėse ir žuvingose upėse, kai H≥ 10 m (žr. 3 priedo 2 ir 3 pav.). Lyginant pagrindinius žuvų keltuvų tipus – hidraulinį ir mechaninį – daugiau privalumų turi mechaninis.