25 punktas

25. Žuvų pralaidų rūšys pagal komponavimo ypatybes gali būti tokios:

25.1. pagal taikomą tipą:

25.1.1. vienatipė, pvz., latakinis žuvitakis, žuvų šliuzas ir pan. Vienatipė žuvų pralaida yra priimtiniausia biotechnine, technine bei naudojimo prasme;

25.1.2. nevienatipė (kombinuota), pvz., kai žuvų pralaidoje yra nuosekliai sujungtas latakinis žuvitakis + žuvų šliuzas; taikoma tik esant specifinėms sąlygoms;

25.2. pagal kompaktiškumą:

25.2.1. kompaktiška, t. y. glaudžiai susieta su migracijos kliūtimi (pastatyta bendrame patvankos fronte); statoma, kai nėra laisvos ir tinkamos teritorijos ir kai neekonomiška statyti ir naudoti žuvų apylanką;

25.2.2. nekompaktiška, t. y. neglaudžiai susieta su migracijos kliūtimi (žuvų apylanka).

Pastaba: galimas ypatingas žuvų pralaidų komponavimo variantas, kai viename hidromazge lygiagrečiai statomos atskiros dvi ar trys žuvų pralaidos. Šis variantas taikomas didelėse upėse, kuriomis migruoja labai daug žuvų ir kai upės plotis > 200 m. Gali būti statomos tiek vienodos, tiek skirtingos žuvų pralaidos, išdėstant jas kuo toliau vieną nuo kitos. Be to, vietoje antros (ar trečios) žuvų pralaidos gali būti įrengiama žuvų perkėla;

25.3. pagal vientisumą:

25.3.1. vientisa (be poilsio bei posūkio baseinėlių):

25.3.1.1. vientisas žuvitakis; taikomas, kai migracijos kliūties maksimalus patvankos aukštis HHpt. r, čia Hpt.. r. – ribinis patvankos aukštis, lygus 1,5-2,0 m nelašišinėms ir 2,0-2,5 m – lašišinėms žuvims. Atitinkamas vientiso žuvitakio maksimalus ilgis ΔLmax H/i;

čia i – žuvitakio nuolydis vieneto dalimis;

25.3.1.2. vientisa žuvų apylanka-žuvų kanalas; iš principo galimas, esant bet kokiam patvankos aukščiui;

25.3.1.3. vientisa žuvų apylanka-žuvitakis; galimas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir 25.3.1.1 punkto atveju;

25.3.2. nevientisa (su poilsio bei posūkio baseinėliais):

25.3.2.1. nevientisas žuvitakis; statomas, kai H> Hpt. r.. Tokiu atveju žuvitakis skaidomas į vienodas atkarpas (maršus), kurių kiekis N = H/ Hpt. r (apvalinant iki sveiko skaičiaus), jų daliniai patvankos aukščiai Δ H= H/ N ir daliniai (maršų) ilgiai ΔL =Δ H/i. Nevientiso žuvitakio trakto visas ilgis L = N ΔL + (N – 1) lp. b;

čia lp. b – poilsio bei posūkio baseinėlio ilgis: lp. b ³ 2 lb;

čia lb – pertvarinio žuvitakio baseinėlio ilgis (žr. 1 priedo 1 pav.).

Pastaba. Posūkio baseinėliai statomi staigiuose (90o-180o) žuvitakio posūkiuose, įkomponuojant juos vietoj poilsio baseinėlių;

25.3.2.2. nevientisa žuvų apylanka-žuvų kanalas projektuojamas tik dėl reljefo specifikos (reljefo įdubų, ilgų ruožų be nuolydžio);

25.3.2.3. nevientisa žuvų apylanka -žuvitakis projektuojamas kaip ir 25.3.2.1 punkto atveju.