3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 3 straipsnis
1. Šis įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šis įstatymas užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims taikomas neatsižvelgiant į tai, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas.
2. Užstato davėju ir užstato gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi būti vienas iš šių subjektų:
1) valstybės valdžios institucija (išskyrus įmones, už kurias garantuoja valstybė, nebent šios įmonės yra šios dalies 2–6 punktuose nurodyti asmenys), įskaitant kitų valstybių narių valstybės valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;
2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos plėtros bankas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas;
3) finansų įstaiga, kurios veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę, draudimo įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, valdymo įmonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų fondo arba investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę bendrovę;
4) pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas;
5) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), veikiantis kaip šios dalies 1–4 punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas;
6) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), jeigu kita susitarimo šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–5 punktuose.
3. Šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti į turtą, pateiktą kaip finansinis užstatas, ir kurios atsiranda pagal kitus negu finansinio užtikrinimo susitarimus ar teisės aktų nuostatas, nesusijusias su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis.
4. Finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimams mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.
5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu, įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.
6. Paprastieji ir įsakomieji vekseliai ir čekiai šiame įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.
7. Šis įstatymas netaikomas kredito reikalavimams, atsirandantiems iš vartojimo kredito sutarčių, išskyrus atvejus, kai užstato gavėjas ar tokių kredito reikalavimų užstato davėjas yra vienas iš šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų subjektų.
8. Šis įstatymas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytiems subjektams taikomas tiek, kiek Finansinio tvarumo įstatymas nenustato kitaip.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Šis įstatymas taikomas finansinio užtikrinimo susitarimams, pagal kuriuos užstato davėjas ir užstato gavėjas yra šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai. Šių susitarimų objektas yra finansinis užstatas, atitinkantis šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Šis įstatymas užskaitos susitarimams ir kvalifikuotoms finansinėms sutartims taikomas neatsižvelgiant į tai, ar įsipareigojimams pagal tokius susitarimus ar sutartis užtikrinti tarp šalių yra sudarytas finansinio užtikrinimo susitarimas.
2. Užstato davėju ir užstato gavėju ar užskaitos susitarimo šalimis turi būti vienas iš šių subjektų:
1) valstybės valdžios institucija (išskyrus įmones, už kurias garantuoja valstybė, nebent šios įmonės yra šios dalies 2–6 punktuose nurodyti asmenys), įskaitant kitų valstybių narių valstybės valdžios institucijas, įpareigotas dalyvauti ar dalyvaujančias valdant valstybės skolą ar įgaliotas tvarkyti klientų sąskaitas;
2) Lietuvos bankas, valstybės narės centrinis bankas, Europos centrinis bankas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Amerikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas, Afrikos plėtros bankas, Europos Tarybos plėtros bankas, Šiaurės šalių investicijų bankas, Karibų jūros baseino plėtros bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos investicijų fondas, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra, Tarptautinė imunizacijos finansavimo institucija, Islamo plėtros bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos investicijų bankas;
3) finansų įstaiga, kurios veikla yra prižiūrima, įskaitant kredito įstaigą, finansų maklerio įmonę, draudimo įmonę, investicinę kintamojo kapitalo bendrovę, valdymo įmonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaro susitarimą savo ar savo valdomo pensijų fondo arba investicinio fondo sąskaita ir naudai, uždaro tipo investicinę bendrovę;
4) pagrindinė sutarties šalis, atsiskaitymų tarpininkas ar tarpuskaitos namai, tarp jų panašia veikla užsiimančios įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir kurios veikia ateities, pasirinkimo sandorių ir kitų išvestinių finansinių priemonių rinkose tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas;
5) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), veikiantis kaip šios dalies 1–4 punktuose nurodytų vieno ar daugiau asmenų arba institucijų, turinčių obligacijų ar kitų skolos vertybinių popierių, įgaliotinis, patikėtinis ar atstovas;
6) asmuo (išskyrus fizinius asmenis), jeigu kita susitarimo šalis yra subjektas, nurodytas šios dalies 1–5 punktuose.
3. Šis įstatymas netaikomas teisėms, kurias asmuo gali turėti į turtą, pateiktą kaip finansinis užstatas, ir kurios atsiranda pagal kitus negu finansinio užtikrinimo susitarimus ar teisės aktų nuostatas, nesusijusias su likvidavimo procedūra arba reorganizavimo priemonėmis.
4. Finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimams mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ketvirtosios knygos XII skyriaus nuostatos. Finansinio užtikrinimo perduodant nuosavybės teisę susitarimams, kai finansinis užstatas yra pateikiami kredito reikalavimai, mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso šeštosios knygos VI skyriaus nuostatos.
5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su finansinio užstato realizavimu, vertinimu ar užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų nustatymu, įgyvendinamos komerciškai pagrįstu būdu.
6. Paprastieji ir įsakomieji vekseliai ir čekiai šiame įstatyme nelaikomi vertybiniais popieriais.
7. Šis įstatymas netaikomas kredito reikalavimams, atsirandantiems iš vartojimo kredito sutarčių, išskyrus atvejus, kai užstato gavėjas ar tokių kredito reikalavimų užstato davėjas yra vienas iš šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų subjektų.
8. Šis įstatymas Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams taikomas tiek, kiek Finansinio tvarumo įstatymas nenustato kitaip.