5 straipsnis. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas

1. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektas yra finansinis užstatas.

2. Finansinio užtikrinimo susitarimo objektu taip pat gali būti finansinės priemonės, kurios pagal sudarytus sandorius taps užstato davėjo nuosavybe ateityje, taip pat pinigai, kurie bus pervesti į šalių pasirinktą sąskaitą. Finansinės priemonės gali būti panaudotos priverstiniam įsipareigojimų vykdymui tik užstato davėjui įgijus jas nuosavybės teise.

3. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, finansinis užstatas apima užstatytų finansinių priemonių, pinigų ir kredito reikalavimų duodamas pajamas.

4. Finansinio užstato davėjas turi būti pateikiamo finansinio užstato savininkas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Finansines priemones ar pinigus, kurie yra bendroji nuosavybė, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų bendraturčių sutikimu. Kredito reikalavimus, priklausančius daugiau negu vienam kreditoriui, pateikti kaip finansinį užstatą galima tik rašytiniu visų kreditorių sutikimu.

5. Kilus ginčui, finansinio užstato pateikimas turi būti įrodomas rašytiniais įrodymais. Rašytiniai įrodymai turi identifikuoti finansinį užstatą. Rašytiniams įrodymams šiame įstatyme yra prilyginamas finansinių priemonių, pateiktų kaip finansinis užstatas, įrašymas į nematerialiųjų vertybinių popierių sąskaitą ar registrą arba pinigų, pateiktų kaip finansinis užstatas, pervedimas į nurodytą sąskaitą (arba tokio užstato buvimas sąskaitoje). Kai kredito reikalavimai įtraukiami į užstato gavėjui raštu ar kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu tolygiu būdu pateikiamą reikalavimų sąrašą, to pakanka nustatyti kredito reikalavimams ir įrodyti jų, kaip finansinio užstato, pateikimą tarp šalių.

6. Kai kredito reikalavimai pateikiami kaip finansinis užstatas, tokio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis pranešimu, Civilinio kodekso 1.65 straipsnyje numatytu viešu skelbimu. Šiame pranešime ar skelbime turi būti pateikta informacija, pagal kurią skolininkas galėtų identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją. Tačiau kai kredito reikalavimai kaip finansinis užstatas yra pateikiami Lietuvos bankui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių centriniams bankams, Europos Centriniam Bankui, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams, užsienio bankų filialams, centrinėms kredito unijoms arba kredito unijoms arba kai šį finansinį užstatą pateikia Lietuvos bankas, kitų Europos Sąjungos valstybių narių centriniai bankai, Europos Centrinis Bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigti bankai, užsienio bankų filialai, centrinės kredito unijos arba kredito unijos, tokio finansinio užstato tinkamumas, pirmenybė, įvykdomumas ar leistinumas skolininko ir (arba) trečiųjų asmenų atžvilgiu nustatomi vadovaujantis fakto, kad šis kredito reikalavimas pateiktas kaip finansinis užstatas, registravimu Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje, nurodant informaciją, pagal kurią galima identifikuoti kaip finansinis užstatas pateikiamą kredito reikalavimą, jo pateikimo laiką, finansinio užstato davėją ir finansinio užstato gavėją, taip pat kitą Lietuvos banko tvarkomos Paskolų rizikos duomenų bazės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytą informaciją. Informacija apie Lietuvos banko tvarkomoje Paskolų rizikos duomenų bazėje registruotus kredito reikalavimų kaip finansinio užstato pateikimo faktus Lietuvos banko nustatyta tvarka gali būti teikiama šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, skolininkams, taip pat valstybės institucijoms, kai ši teisė numatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

7. Sutarties šalys gali susitarti dėl finansinių priemonių ir kredito reikalavimų įvertinimo tvarkos. Jeigu finansinio užtikrinimo susitarimo šalys nesusitarė kitaip, finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, vertė nustatoma pagal finansinių priemonių paskutinę rinkos vertę toje reguliuojamoje rinkoje.

8. Skolininkai pagal kredito reikalavimus gali raštu arba kitu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytu tolygiu būdu:

1) atsisakyti savo teisių įskaityti tarpusavio reikalavimus su kreditoriais pagal kredito reikalavimus ir su asmenimis, kuriems toks kreditorius perleido, įkeitė arba kitaip panaudojo kredito reikalavimą kaip finansinį užstatą;

2) leisti kredito įstaigoms atskleisti banko, Centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją, kad kredito reikalavimą būtų galima pateikti kaip finansinį užstatą.