Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-466

Nr. D1-466

• I skyrius – Bendrosios nuostatos

• 1 p. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato teritorijų ir…
• 2 p. Reglamentas parengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB,…
• 3 p. Projektuojant teritorijų inžinerinę apsaugą, būtina atsižvelgti į susisiekimo sistemų…
• 4 p. Inžinerinės apsaugos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką nustato reglamentas…
• 5 p. Šį Reglamentą papildo melioracijos sistemų statinių projektavimą reglamentuojantys…
• 6 p. Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo…
• 7 p. Reglamente pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus: 7.1. Lietuvos Respublikos statybos…
• 8 p. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos…
• 9 p. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos: 9.1. apsauginė damba – neapsemiamoji atitvėrimo…
• 10 p. Teritorijų inžinerinės apsaugos reikmės priklauso nuo jų paskirties ir ypatybių.…
• 11 p. Teritorijoms apsaugoti gali būti projektuojamos kompleksinės arba lokalios apsaugos…
• 12 p. Upių salpų skaičiuotiniai parametrai nustatomi inžineriniais hidrauliniais…
• 13 p. Esamų ir projektuojamų tvenkinių, vandens saugyklų neigiama užtvinimo įtaka vertinama…
• 14 p. Užtvinimas skirstomas į: 14.1. pastovų užtvinimą – žemiau minimalios patvankos lygio…
• 15 p. Vertinant neigiamą teritorijos patvenkimo poveikį, privaloma atsižvelgti į apsaugomos…
• 16 p. Vertinant patvenkimo žalą, privaloma atsižvelgti į teritorijos užstatymą, saugomų…
• 17 p. Rengiant inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo projektus, privaloma atsižvelgti į šiuos…
• 18 p. Projektuojamo tvenkinio arba kito vandens telkinio gretimos teritorijos patvenkimo zona…
• 19 p. Požeminių vandenų patvankos išplitimo zona nustatoma vandens balanso ir…
• 20 p. Įsisavintų teritorijų patvenkimo kiekybines prognozės charakteristikas būtina lyginti…
• 21 p. Vykdant inžinerinę gyvenamųjų ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijų apsaugą,…
• 22 p. Žemės ūkio veiklai naudojamose teritorijose ir natūralios gamtos plotuose privaloma…
• 23 p. Inžinerinės teritorijų apsaugos priemonės skirstomos į pagrindines ir pagalbines.
• 24 p. Pagrindinės inžinerinės apsaugos priemonės yra: 24.1. atitvėrimas dambomis (polderių…
• 25 p. Pagalbinės inžinerinės apsaugos priemonės naudoja natūralias gamtinių sistemų ir jų…
• 26 p. Teritorijų inžinerinės apsaugos statinių projektai turi užtikrinti: 26.1. apsaugos…
• 27 p. Projektuojant inžinerinę apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo, privaloma numatyti: 27.1.…
• 28 p. Projektuojamų priešpotvyninių priemonių efektyvumą būtina nustatyti, lyginant…
• 29 p. Priešpotvynines užtvankas ir atitveriamas dambas, polderius privaloma projektuoti pagal…
• 30 p. Projektuojant priešpotvynines apsaugos sistemas prie upių, privaloma laikytis jų…
• 31 p. Statinius, reguliuojančius paviršinio vandens nuvedimą užtvinstančiose teritorijose,…
• 32 p. Paviršinį vandenį nuo vandenskyros pusės iš apsaugomos teritorijos būtina nuvesti…
• 33 p. Kompleksinė teritorijos apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo sistema turi apimti keletą…
• 34 p. Į teritorijos inžinerinės apsaugos projekto sudėtį įtraukiami ekstremalių situacijų…
• 35 p. Inžinerinės apsaugos nuo natūralaus užtvinimo pagrindinių nuolatinių patvankinių HTS…
• 36 p. Nepatvankinių inžinerinės apsaugos nuo natūralaus užtvinimo HTS (vagotvarkos, vandens…
• 37 p. Inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo HTS pasekmių klasės nustatomos, atsižvelgiant į…
• 38 p. Sausinimo normos reikšmės priklauso nuo apsaugomos teritorijos būdo ir yra nustatomos…
• 39 p. 2 lentelėje nenurodytų teritorijų sausinimo normų nustatymo nuorodos tokios: 39.1.…
• 40 p. Skaičiuotiniai maksimalūs požeminių vandenų lygiai apsaugomose teritorijose…
• 41 p. Teritorijos apsauga nuo užtvinimo vykdoma: 41.1. atitveriant teritoriją nuo upės,…
• 42 p. Inžinerinės apsaugos nuo užtvinimo statiniai yra dambos, pylimai, drenažo ir vandens…
• 43 p. Atsižvelgiant į apsaugomos teritorijos gamtines ir hidrogeologines sąlygas, inžinerinės…
• 44 p. Apsaugomos teritorijos atitvėrimo bendrą schemą visame jos paviršiaus plote būtina…
• 45 p. Saugant užtvinstančias teritorijas, naudojamos dvi atitvėrimo rūšys: 45.1. bendrasis…
• 46 p. Parenkant dambų konstrukcijų variantus, būtina įvertinti: 46.1. topografines,…
• 47 p. Dambų keteros iškylį virš skaičiuotinio vandens lygio būtina nustatyti, atsižvelgiant į…
• 48 p. Teritorijos žemės paviršius paaukštinamas: 48.1. statybomis, įsisavinant užtvindytas,…
• 49 p. Žemės paviršiaus dirbtinio paaukštinimo variantai parenkami analizuojant šias…
• 50 p. Vertikalaus lyginimo projektas, užpilant gruntą, rengiamas įvertinant teritorijos…
• 51 p. Projektuojant dirbtinį teritorijos paaukštinimą nuo užtvinimo, atskaitiniu vandens…
• 52 p. Saugant teritoriją nuo užtvinimo grunto užpylimu, teritorijos kranto šlaito briaunos…
• 53 p. Projektuojant kranto šlaitą pakeliamose teritorijose, vadovaujamasi gruntinių medžiagų…
• 54 p. Paviršinis vanduo iš apsaugomos teritorijos turi būti nuvedamas į vandens telkinius,…
• 55 p. Dirbtinai pakeliant teritorijos žemės paviršių, būtina užtikrinti natūralų požeminių…
• 56 p. Dirbtinio užpylimo sausinimo būtinybę lemia greta esančios teritorijos hidrogeologinės…
• 57 p. Užpilant laikinas vandentėkmes, vandens telkinius ir požeminio vandens ištekėjimo…
• 58 p. Parenkant dirbtinio teritorijos paaukštinimo užpilant arba užplaunant technologiją,…
• 59 p. Paviršinio vandens reguliavimo ir jo nuvedimo iš apsaugomos teritorijos pagrindinės…
• 60 p. Reguliuojant ir nuvedant paviršinį vandenį iš gyvenamųjų teritorijų ar pramonės ir…
• 61 p. Statiniais užimtose teritorijose įrengiamos uždaro tipo lietaus nuvedimo sistemos.…
• 62 p. Nuotėkį ir upių vagas reguliuojantys statiniai, saugantys žemės ūkio paskirties…
• 63 p. Reguliuojant ir nuvedant paviršinius vandenis nuo žemės ūkio paskirties teritorijų,…
• 64 p. Dirvožemio vandens erozija įvertinama priklausomai nuo kritulių normos, išgaravimo,…
• 65 p. Apsaugomoje teritorijoje nuotėkį reguliuojančiais įrenginiais paviršinis vanduo turi…
• 66 p. Surenkant ir nuvedant paviršinius vandenis, taikomas plotų atitvėrimo su pašlaičių…
• 67 p. Vagų reguliavimo statiniai vandentėkmėse, esančiose apsaugomų teritorijų ribose, turi…
• 68 p. Teritorijos apsauga nuo technogeninio užtvinimo mineralizuotais vandenimis, naudojant…
• 69 p. Priklausomai nuo patvenkimo charakterio (pastovaus, sezoninio ar laikino) ir daromos…
• 70 p. Atliekant drenažo sistemų skaičiavimus, vadovaujantis Reglamento 15–22 punktų…
• 71 p. Apsaugomose nuo patvenkimo teritorijose priklausomai nuo topografinių ir geologinių…
• 72 p. Infiltracinio vandens iš antžeminių ir požeminių vandens akumuliacijos statinių…
• 73 p. Infiltracinio vandens nutekėjimą iš vandentiekos įrenginių, esančių už apsaugomos…
• 74 p. Rekonstruojant ar tobulinant esamas apsaugos nuo patvenkimo sistemas, būtina įvertinti…
• 75 p. Teritorijos inžinerinės apsaugos projekte teisės aktų [7.9], [7.32] nustatytais…
• 76 p. Inžinerinės apsaugos sistemos projektuojamos atsižvelgiant į kiekvienos zonos…
• 77 p. Apsaugos statinių projektavimas ir statyba saugomose teritorijose turi neprieštarauti…
• 78 p. Statant inžinerinės apsaugos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose ir…
• 79 p. Statant apsauginius statinius, galima naudoti tik aplinkos neteršiančias statybos ir…
• 80 p. Jei apsaugomoje teritorijoje yra pramonės ar geriamojo vandens šaltinių, planuojant jų…
• 81 p. Inžinerinės apsaugos statinių projektuose, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, būtina…
• 82 p. Aplink vandenvietes, esančias apsaugomoje teritorijoje, privaloma nustatyti sanitarines…
• 83 p. Inžinerinės apsaugos statinius (kanalus, pylimus), kertančius gyvūnų migracijos kelius,…
• 84 p. Įrengus inžinerines apsaugos priemones, teritorijoje turi būti atlikti gerbūvio ir…
• 85 p. Užtvinstančių ir patvinstančių upių ar vandens saugyklų pakrančių teritorijas panaudoti…
• 86 p. Apsaugomos teritorijos rekreaciniai vandens telkiniai turi atitikti [7.34, 7.37, 7.40]…
• 87 p. Inžinerinių tyrinėjimų papildomuose reikalavimuose įvertinamos esamų ir naujai sudaromų…
• 88 p. Tyrinėjimais privaloma: 88.1. įvertinti gamtines apsaugomos teritorijos sąlygas;
• 89 p. Inžinerinių tyrinėjimų duomenyse turi atsispindėti patvenkimą ir užtvinimą lydintys…
• 90 p. Tyrinėjimų duomenis būtina papildyti požeminių vandenų ir geologinių procesų ilgamečių…
• 91 p. Pagal projektavimo stadiją grafinės dalies sudarymo masteliai pasirenkami tokie: 3 lentelė
• 92 p. Grafinę dalį, paruoštą pagal šią lentelę, būtina papildyti tokiais duomenimis: 92.1.…
• 93 p. Rengiant žemės ūkio paskirties teritorijų inžinerinės apsaugos projektus, tyrinėjimai…

• VII skyrius – Apsauginiai statiniai i SKIRSNIS. Atitvėrimo dambos

• 94 p. Saugant teritoriją nuo užtvinimo, naudojamos dviejų tipų atitvėrimo dambos:…
• 95 p. Neapsemiamos dambos naudojamos gyvenamųjų ir pramoninių bei sandėliavimo objektų…
• 96 p. Apsemiamos dambos naudojamos laikinai žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų apsaugai…
• 97 p. Meandruojančiose upėse inžinerinei apsaugai nuo užtvinimo projektuojami šie vagą…
• 98 p. Ilgų dambų (palei vandentėkmę arba vandens saugyklą) keteros altitudė koreguojama pagal…
• 99 p. Atitvėrimo dambų tipas parenkamas, atsižvelgiant į topografines,…
• 100 p. Parenkant dambų tipą, būtina numatyti vietinio grunto arba pramoninių ar statybinių…
• 101 p. Grunto dambos tinka visam slėgio ruožui. Betono ir gelžbetonio užtvankos statomos tik…
• 102 p. Dambos trasa parenkama vadovaujantis Reglamento 44 ir 45 punktų reikalavimais,…
• 103 p. Esant laikinam šoniniam pritekėjimui, tikslinga numatyti ištisinį dambos trasavimą…
• 104 p. Visi apsemiamų dambų apsauginiai statiniai gali būti užliejami pavasario potvynio metu.
• 105 p. Statant dambas, saugančias žemės ūkio naudmenas, būtina laikytis melioracijos sistemų…
• 106 p. Maksimalus projektinis vandens lygio pakilimas aukščiau skaičiuotinio lygio vandens…
• 107 p. Rengiant inžinerinės apsaugos projektus, gali būti numatomas dambų keteros panaudojimas…
• 108 p. Dambos profilis parenkamas priklausomai nuo galimybės panaudoti vietinius statybos…
• 109 p. Gruntinių medžiagų dambos elementai, besijungiantys su betoniniais statiniais ir…
• 110 p. Supiltų iš gruntų slėgio dambų skaičiavimai atliekami pagal gruntinių medžiagų užtvankų…
• 111 p. Hidrauliniais kanalų (griovių) skaičiavimais nustatomi kanalo skersinio profilio…
• 112 p. Kanalų šiurkštumo koeficientų reikšmės parenkamos pagal [7.43] bei melioracijos sistemų…
• 113 p. Skaičiuotinio debito praleidimui kanalo skerspjūvio formą būtina parinkti vadovaujantis…
• 114 p. Kanalo skerspjūvio forma turi būti tokia, kuri sugebėtų praleisti skaičiuotinį vandens…
• 115 p. Kanalai, kurių gylis iki 5 m ir debitas iki 50 m3/s, taip pat diukeriai ir akvedukai…
• 116 p. Siurblinės įrenginių konstrukcija, sudėtis ir komponavimas priklauso nuo perpumpuojamo…
• 117 p. Siurblinės tipas, klasė bei įranga nustatoma, įvertinant: 117.1. skaičiuotinį debitą,…
• 118 p. Siurblių tipas ir skaičius siurblinėje, taip pat rezervinių siurblių būtinumas…
• 119 p. Siurblinė su vandens ėmykla gali būti blokuoto ir atskiro tipo. Vandens ėmykla turi…
• 120 p. Siurblinių vandens išleidimo įrenginiai turi būti suprojektuoti taip, kad nesusidarytų…
• 121 p. Projektuojant drenažo sistemas, likviduojant ar sumažinant teritorijos patvenkimą,…
• 122 p. Projektuojant drenažo sistemas, pirmenybė teikiama savitakėms sistemoms.
• 123 p. Papildomai pagrindus, gali būti projektuojamos drenažo sistemos su vandens perpumpavimu.
• 124 p. Priklausomai nuo hidrogeologinių sąlygų yra naudojamas horizontalusis, vertikalusis…
• 125 p. Drenažo sistema turi reguliuoti reikiamą požeminio vandens lygį: gyvenvietėse – pagal…
• 126 p. Vienos stadijos drenažo sistemos projekte būtina atlikti patvenkimo priežasčių ir…
• 127 p. Dviejų stadijų drenažo sistemos projekte papildomai nurodomas drenažo sistemos…
• 128 p. Parinktai drenažo schemai hidrogeologiniais skaičiavimais turi būti nustatoma: 128.1.…
• 129 p. Horizontalus drenažas gali būti įrengiamas tranšėjiniu ar betranšėjiniu būdu. Rengiant…
• 130 p. Visais vertikalaus drenažo naudojimo atvejais vandens įtekėjimas turi būti…
• 131 p. Sausinamieji grioviai projektuojami didelėse teritorijose, kurių užstatymo tankis…
• 132 p. Sausinamųjų griovių skaičiavimus būtina atlikti, įvertinant jų sąveiką su apsauginiais…
• 133 p. Griovių stiprinimui būtina naudoti betonines, gelžbetonines plokštes, akmenų metinį…
• 134 p. Įrengiant drenažą, kaip filtratas ar filtracinis užpildas naudojamas smėlio-žvyro…
• 135 p. Drenažo vandenį būtina nuvesti savitaka. Vandens nuvedimo įrenginiai su vandens…
• 136 p. Drenažui naudojami keramikiniai, betoniniai, gelžbetoniniai, poringo betono arba…
• 137 p. Betoniniai, gelžbetoniniai vamzdžiai, taip pat poringo betono filtraciniai vamzdžiai…
• 138 p. Naudojant filtracinį užpildą ir tranšėjos užpylimą gruntu, leidžiami tokie vamzdžių…
• 139 p. Betoninių, gelžbetoninių ir kitų vamzdžių perforavimo skylių skaičius ir dydis…
• 140 p. Aplink drenažo vamzdžius būtina numatyti smėlio-žvyro atvirkštinį filtrą arba juos…
• 141 p. Drenažinis vanduo į vandens imtuvą (upę, griovį, ežerą) išleidžiamas, išleidimo žiotis…
• 142 p. Drenažinį vandenį nuvesti į lietaus nuotakyną galima tuo atveju, jei lietaus nuotakyno…
• 143 p. Kontroliniai drenažo šuliniai tiesiuose drenažo linijų ruožuose įrengiami ne rečiau…
• 144 p. Drenažinės galerijos projektuojamos tais atvejais, kada horizontalus drenažas nesugeba…
• 145 p. Galerijos formą ir skerspjūvis, taip pat sienų perforacijos laipsnis nustatomas…
• 146 p. Drenažinės galerijos filtrus būtina įrengti vadovaujantis Reglamento 139 punkto…
• 147 p. Gręžiniai su siurbliais naudojami tais atvejais, kai požeminio vandens lygį pažeminti…
• 148 p. Jeigu vandenį pažeminantys gręžiniai kerta kelis vandeningus sluoksnius, reikalui…
• 149 p. Išsiliejantys (slėginiai) gręžiniai naudojami sumažinant vandeningų sluoksnių slėgį.…
• 150 p. Vandenį sugeriantys gręžiniai ir ištisiniai filtrai naudojami tais atvejais, kai…
• 151 p. Kombinuotas drenažas naudojamas esant dvisluoksniam vandeningam sluoksniui, kai yra…
• 152 p. Horizontalios ir vertikalios drenos plane išdėstomos ne mažesniu kaip 3 m atstumu viena…
• 153 p. Spindulinis drenažas naudojamas tankiai užstatytos patvenktos teritorijos požeminio…
• 154 p. Vakuuminio sausinimo sistemas būtina naudoti gruntuose, turinčiuose blogas filtracines…
• 155 p. Teritorijų inžinerinės apsaugos projektuose be skaičiavimų, pagrindžiančių statinių…
• 156 p. Priklausomai nuo drėkinimo, sausinimo, paviršinio nuotėkio poveikio, požeminio vandens…
• 157 p. Inžinerinių apsaugos priemonių projekte nurodoma monitoringo įranga (kontrolinė…
• 158 p. Stebėjimų trukmė priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų, hidrotechnikos statinių pagrindų…
• 159 p. Apsaugomoje nuo patvenkimo teritorijoje būtina numatyti pjezometrinį tinklą požeminio…
• 160 p. Hidrotechnikos statinių monitoringo reikalavimai pateikiami [7.28], taip pat kituose…

• X skyrius – Baigiamosios nuostatos

• 161 p. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir…

Nutarimas, kuriuo patvirtintos statybos techninis reglamentas str 2.03.03:2005 „inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. pagrindinės nuostatos“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. D1-466.

Priedai

• 1 priedas – Polderio principinė schema
• 2 priedas – Apsauginių patvankinių statinių pasekmių klasės
• 3 priedas – APSaugomos teritorijos nuo užtvinimo paviršinio vandens tvarkymo
• 4 priedas – Žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų inžinerinės apsaugos tyrinėjimų sudėtis

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)