9 punktas

9. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos:

9.1. apsauginė damba – neapsemiamoji atitvėrimo damba; dar žr. damba;

9.2. atitvėrimo damba – damba šalia vandens telkinio esantiems plotams atitverti, saugant juos nuo apsėmimo bei užtvinimo arba sudarant pripildomą (natūraliai ar siurbliais) vandens saugyklą. Statoma upių vagotvarkos, jūrų krantosaugos polderiuose (jų atitvėrimo dambos pagal tradiciją vadinamos polderių pylimais) ir kitur. Būna apsemiamoji, neapsemiamoji (apsauginė), išilginė arba skersinė (traversas); dar žr. damba;

9.3. damba – hidrotechnikos statinys vietovei nuo apsėmimo ar užtvinimo saugoti, vandens tėkmei nukreipti, dirbtiniam vandens telkiniui šalia vandentėkmės sudaryti, kurio konstrukcija analogiška užtvankos konstrukcijai; dar žr. apsauginė ir atitvėrimo damba;

9.4. drenažas – 1) konstrukcija (elementas), po juo ir šalia jo besisunkiančiam (geofiltracijos) vandeniui saugiai surinkti ir nuvesti į žemutinį bjefą; 2) statinių ir jų dalių, pvz., rūsių apsaugos nuo požeminio vandens priemonė; 3) teritorijos sausinimo priemonė;

9.5. hidrografinis tinklas – upių ar kitų pastoviai ir/ar laikinai veikiančių vandentėkmių, taip pat kitų vandens telkinių konkrečioje teritorijoje visuma;

9.6. inžinerinė apsauga – inžinerinių, techninių ir kitų priemonių, užtikrinančių statinių bei teritorijų apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo, visuma;

9.7. hidrotechnikos statinys, HTS – inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir teritorijoms nuo žalingų vandens poveikių apsaugoti;

9.8. inžinerinės apsaugos statiniai – pavieniai teritorijos inžinerinės apsaugos statiniai, užtikrinantys statinių ir teritorijų apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo;

9.9. monitoringas (stebėsena) – inžinerinės apsaugos statinių ir jų aplinkos reguliarūs ir dažni standartiniai matavimai ir stebėjimai, skirti jų veiklos patikimumo ir kontrolės bei nelaimių prevencijos tikslams;

9.10. patvenkimas – požeminio (gruntinio) vandens lygio pakilimas ir aeracijos zonos gruntų užtvindymas, sutrikdantis ūkinę veiklą ir/arba gamtinės aplinkos pusiausvyrą šioje teritorijoje bei pakeičiantis fizinę, fizinę-cheminę požeminių vandenų sudėtį, dirvožemius, augmenijos sudėtį bei struktūrą, augalinio sluoksnio produktyvumą bei gyvūnų buveines;

9.11. patvenkimo zona – įrengus tvenkinius, vandens ūkio statinius ar dėl ūkinės veiklos patvenkta zona;

9.12. polderis – dambomis (pylimais) apsaugota nuo paviršinio vandens teritorija, kurios viduje vandens lygis reguliuojamas mašininiu sausinimu; pagrindinė teritorijų inžinerinės apsaugos nuo užliejimo ir patvenkimo forma (žr. Reglamento 1 priedą);

9.13. potvynis (poplūdis) – upės vandens režimo fazė, kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu. Jai būdingi dideli debitai, ilgai besilaikantys aukšti vandens lygiai;

9.14. potvynių (užtvinstančių teritorijų) grėsmės valdymo planas – planas, nurodantis potvynių prigimtį, grėsmės mastą, efektyvias priemones jų grėsmės rizikai mažinti ir valdyti, kurios tenkina viso upės baseino valdymo tikslus, naudoja potvynių rizikos žemėlapius ir kt.;

9.15. potvynių grėsmės (rizikos) žemėlapis – sudaromas visam vandens telkinio baseinui žemėlapis, kurio tikslas – nustatyti dėl potvynių grėsmės rizikingas teritorijos dalis. Žemėlapyje nurodami mažiausiai 3 potvynių rizikos lygiai: a) dažnai užtvindomos teritorijos; b) rečiau užtvindomos teritorijos; c) labai retai užtvindomos teritorijos. Pateikiamos galimos dambų pralaužimo vietos, užtvinimų gyliai, galima žala ir kt.;

9.16. požeminio vandens patvankos zona – zona virš vandeningo sluoksnio, kurioje pakyla požeminio (gruntinio) vandens laisvojo paviršiaus lygis jį patvenkus (įrengus tvenkinį, pakilus vandens lygiui upėje ir pan.);

9.17. apsaugoma teritorija – inžineriniais apsaugos statiniais ir kitomis priemonėmis apsaugoma teritorija nuo patvenkimo, užtvinimo ir kito žalingo vandens poveikio;

9.18. sausinimo norma – požeminio vandens lygio pažeminimo aukštis, skaičiuojamas nuo apsaugomos teritorijos paviršiaus projektinės altitudės;

9.19. patvenkimo pazonės. Patvenktos natūralios gamtinės teritorijos skirstomos į:

9.19.1. stipraus patvenkimo pazonę, kai požeminio vandens lygis pakyla iki žemės paviršiaus tuo sudarydamas teritorijoje viršutinių dirvos sluoksnių užpelkėjimo galimybes;

9.19.2. vidutinio patvenkimo pazonę, kai požeminio vandens lygis laikosi 0,3-2,0 m nuo žemės paviršiaus ribose, sudarydamas galimybes vidurinių sluoksnių užmirkimui;

9.19.3. silpno patvenkimo pazonę, kai požeminio vandens lygis laikosi 2,0-3,0 m nuo žemės paviršiaus drėgmės pertekliaus ir sudaro galimybę apatinių sluoksnių glėjėjimo procesams;

9.20. technogeninis patvenkimas ir užtvindymas – teritorijos patvenkimas ar užtvindymas dėl statybų ar gamybinės veiklos;

9.21. teritorijos inžinerinės apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo sistemos – įvairios paskirties hidrotechniniai statiniai, sujungti į bendrą teritorijos inžinerinę apsaugą nuo patvenkimo ir užtvinimo;

9.22. upių baseinų valdymas – teisinių, organizacinių, ekonominių ir kt. priemonių visuma, skirta upių baseino (upyno) vandens išteklių apsaugai ir tvariam naudojimui;

9.23. užtvinimas, užliejimas – laisvo vandens paviršiaus susidarymas teritorijoje, pakilus paviršinio ir/ar požeminio vandens lygiui;

9.24. vandens telkinys – natūrali ar dirbtinė vandens aplinkos dalis žemės paviršiaus įduboje, iškasoje ar damba atitvertame plote, kuriame vanduo iš viso nejuda, juda lėtai bei nesistemiškai (jūra, ežeras, tvenkinys, vandens saugykla, vandens talpykla) arba teka nuolydžio kryptimi (upė);

9.25. vandentėkmė – vandens telkinio vandens tekėjimas nuolydžio kryptimi žemės paviršiaus įduboje.

IV SKYRIUS. INŽINERINĖS APSAUGOS PROJEKTAVIMO Bendrosios nuostatos