☰ NaršymasAtviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

Pradžia

Teisės aktas

Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos“

Punktai

IX skyrius – Supiltinės ŽU

IV skirsnis – Šlaitų dangos

69 p. Supiltinių ŽU šlaitų dangos įrengiamos numatant bangų, ledo, vandens tėkmės, vandens…
70 p. ŽU aukštutinis šlaitas gali būti tvirtinamas tokiomis priemonėmis: 70.1. akmenimis…
71 p. Dangas reikia parinkti palyginus kelių variantų techninius ir ekonominius rodiklius,…
72 p. Skiriamos dvi ŽU aukštutinio šlaito dangos zonos: 72.1. pagrindinė danga intensyviausio…
73 p. Pagrindinės dangos viršutinės dalies altitudė sutampa su užtvankos keteros altitude Zc,…
74 p. Apatinė pagrindinės dangos riba numatoma žemiau didžiojo tvenkinio mažiausio patvankos…
75 p. Palengvinta danga skirta apsaugoti užtvankos šlaitą nuo pažeidimų dėl bangų, ledo ir…
76 p. Aukštutinį šlaitą tvirtinti akmenų metiniu arba akmenų grindiniu tikslinga tais…
77 p. Tvirtinant šlaitus akmenų metiniu (juos supilant), naudojami nerūšiuoti akmenys.…
78 p. Akmenų metinio ar akmenų grindinio storis parenkamas įvertinant tai, kad smulkesnius…
79 p. Šlaitų dangoms reikia naudoti akmenis iš nuosėdinių ir metamorfinių uolienų, turinčių…
80 p. Po šlaito akmenų danga numatomas žvyro pasluoksnis, skirtas užtvankos grunto apsaugai…
81 p. Monolitinio gelžbetonio plokščių šlaitų dangos projektuojamos sekcijomis, kurių…
82 p. Danga iš surenkamų gelžbetonio plokščių įrengiama sekcijomis, išskyrus atskirus…
83 p. Monolitinių ir surenkamų gelžbetonio plokščių storis apskaičiuojamas vadovaujantis STR…
84 p. Po šlaitų dangomis iš akmenų metinio ar grindinio bei plokščių su atviromis siūlėmis,…
85 p. Atvirkštinio filtro reikmę, be to, gali lemti ir reikalavimas šlaituose, sudarytuose iš…
86 p. Atvirkštinio filtro medžiaga, filtro sluoksnių skaičius bei sluoksnių storis parenkami…
87 p. Vieno sluoksnio atvirkštinis filtras įrengiamas smėliniame ar moliniame šlaitų grunte,…
88 p. Šlaitai gali būti tvirtinami dangomis iš monolitinių gelžbetoninių plokščių ir be…
89 p. Lėkšti šlaitai (1:7–1:12), esant bangų aukščiui iki 1 m, gali būti tvirtinami…
90 p. Asfaltbetonio danga ŽU aukštutinį šlaitą ne tik apsaugo nuo deformacijų, bet kartu yra…
91 p. Kai kuriais atvejais aukštutinį šlaitą galima tvirtinti biologiniu būdu, t. y.…
92 p. Netvirtinto bangoms atsparaus šlaito koeficientas nustatomas atsižvelgiant į bangų…
93 p. Žemutinio ŽU šlaito tvirtinimo būdas parenkamas toks, kad užtvankos žemutinis šlaito…
94 p. Jei žemutinio šlaito apatinė dalis bus veikiama bangų ar ledo, tai ji tvirtinama…
95 p. Antifiltracinės priemonės (dantis, ekranas, branduolys, diafragma, antifiltracinė…
96 p. Gruntinių medžiagų antifiltracinės priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus: 96.1.…
97 p. Antifiltracinės priemonės gali būti projektuojamos ir iš negruntinių medžiagų: betono,…
98 p. Polimerinių medžiagų (polietileninių, polivinilchloridinių, butilo kaučiuko plėvelių ir…
99 p. Polimerinės medžiagos tarpusavyje sujungiamos atsižvelgiant į leistinus geofiltracijos…
100 p. Polimerinės antifiltracinės priemonės storis nustatomas skaičiavimais, įvykdant šias…
101 p. Antifiltracinės priemonės tipas priklauso nuo užtvankos ir pagrindo grunto, užtvankos…
102 p. Gruntinių medžiagų ekrano storis, einant nuo viršaus žemyn, didėja (žr. 9.2 pav.).…
103 p. Gruntinių medžiagų ekrano viršaus altitudė Zec=+hrun, max+Dhmax (žr. (9.1) ir (9.2)…
104 p. Gruntinių medžiagų ekranai turi būti padengti smėliniu gruntu ne plonesniu kaip 0,5 m…
105 p. Ekranui naudojant polimerines medžiagas, pvz., stabilizuotą polietileną, geomembranas…
106 p. Asfaltbetonio ekranus būtina gaminti iš hidrotechninio asfaltbetonio arba…
107 p. Asfaltbetonio ekrano storis ir konstrukcija projektuojami tokie, kad jis išliktų…
108 p. Supiltinių ŽU gelžbetonio ekranai turi būti tinkamai techniškai ir ekonomiškai pagrįsti.
109 p. Esant dideliam laidaus pagrindo grunto storiui, kartu su ekranu tikslinga numatyti…
110 p. Branduolio viršaus altitudė Zcor=+Dhmax (žr. (9.1) ir (9.2) formules), tačiau ji turi…
111 p. ŽU ant nelaidaus pagrindo branduolys įleidžiamas į vandensparą. Įleidimo gylis…
112 p. Injekcinis branduolys įrengiamas į ŽU masyvo grunte išgręžtus gręžinius įslegiant…
113 p. Asfaltbetonio diafragmos įrengiamos numatant dideles užtvankos masyvo deformacijas. Jos…
114 p. Asfaltbetonio diafragmos storis nustatomas skaičiavimais, išlaikant jos vientisumą ir…
115 p. Betoninės ir gelžbetoninės (surenkamos ir monolitinės) diafragmos projektuojamos…
116 p. Reikiamai pagrindus, gali būti įrengiamos ir plieninės diafragmos (žr. Reglamento 5…
117 p. Injekcinė diafragma įrengiama į užtvankos masyvo grunto poras įspaudžiant specialų…
118 p. Paprasčiausia ŽU pagrindo antifiltracinė priemonė yra dantis, suderintas su molingo…
119 p. ŽU danties pado plotis pasirenkamas ne mažesnis kaip 2,0 m, o šlaitų koeficientai…
120 p. Antifiltracinė priešslenkstė dažniausiai įrengiama iš gruntinių medžiagų (priemolio,…
121 p. Gruntinių medžiagų antifiltracinės priešslenkstės storis priklauso nuo geofiltracinio…
122 p. Antifiltracinės priešslenkstės gali būti įrengiamos iš polimerinių medžiagų bei…
123 p. Esant pagrinde storam vandeniui laidaus grunto sluoksniui ir neefektyvioms jau minėtoms…
124 p. ŽU masyvo drenažas turi būti suprojektuotas siekiant: 124.1. organizuotai surinkti ir…
125 p. Projektuojant drenažą, reikia atsižvelgti į: 125.1. užtvankos masyvo ir pagrindo grunto…
126 p. ŽU drenažo konstrukcijų schemos pateiktos 9.2 ir 9.3 paveiksluose.
127 p. Drenažo atvirkštiniam filtrui turi būti naudojamas nerišlus natūralus gruntas, skalda,…
128 p. Drenažo kolektorius, kuriuo surenkamas ir nuvedamas geofiltracijos vanduo, gali būti…
129 p. Vidinio prizminio drenažo prizmė (banketas) (žr. 9.2 pav., a; 9.3 pav., a) supilama iš…
… tolesni

Visas turinys →

Sritys

99 punktas

Statybos techninio reglamento STR 2.05.17:2005 99 punktas

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo None · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

99. Polimerinės medžiagos tarpusavyje sujungiamos atsižvelgiant į leistinus geofiltracijos slėgio aukščių dydžius ir sujungiamųjų medžiagų savybes, jas suvirinant, klijuojant arba mechaniškai (vieną sluoksnį užleidžiant ant kito).