Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-627

Nr. D1-627

• I skyrius – Bendrosios nuostatos

• 1 p. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato gruntinių medžiagų…
• 2 p. Reglamento reikalavimai taikomi ir įvairios paskirties bei įvairių tipų gruntinėms…
• 3 p. Reglamente vadovaujamasi standartais [9.38, 9.39] bei geotechninį projektavimą…
• 4 p. Projektuojant gruntinių medžiagų užtvankas savitomis, aukščiau nurodytuose dokumentuose…
• 5 p. Projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant ir naudojant gruntinių medžiagų…
• 6 p. Gruntinių medžiagų užtvankų konstrukcijos ir jų elementai projektuojami pagal statybos…
• 7 p. Stambios gruntinių medžiagų užtvankos yra ypatingi [9.18] ir potencialiai pavojingi…
• 8 p. Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo…

• II skyrius – Nuorodos

• 9 p. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus: 9.1. Lietuvos Respublikos…
• 10 p. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Lietuvos…
• 11 p. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos: 11.1. akmenys – stambianuotrupis gruntas, kurio…

• IV skyrius – Žymenys ir sutrumpinimai

• 12 p. Reglamente naudojami žymenys ir sutrumpinimai: 12.1. žymenys: – grunto sutankinimo…

• V skyrius – Gruntinių medžiagų užtvankų apibūdinimas

• 13 p. Projektuojant ir statant gruntinių medžiagų užtvankas, prioritetas turi būti teikiamas…
• 14 p. Projektuojant ir statant gruntinių medžiagų užtvankas, būtina statyti specialias…
• 15 p. Statant gruntinių medžiagų, ypač žemių, užtvankas būtina įvertinti klimatinius veiksnius.
• 16 p. Sprendimai statyti gruntinių medžiagų užtvankas turi būti pagrįsti technine ir…
• 17 p. Projektuojant ir statant gruntinių medžiagų užtvankas, turi būti atlikti išsamūs…
• 18 p. Gruntinių medžiagų užtvankos gali būti statomos ir ant neuolinių pagrindų, ir ant…
• 19 p. Projektuojant gruntinių medžiagų užtvankas, kiekvieno užtvankos elemento statybai…
• 20 p. Gruntinių medžiagų užtvankose turi būti numatyta kontrolinių matavimų aparatūra…
• 21 p. Gruntinių medžiagų užtvankos rekonstruojamos, jei: 21.1. numatoma didinti aukštutinio…
• 22 p. Užtvankos rekonstravimo projekte turi būti įvertinti naudojamo statinio projekto…
• 23 p. Užtvankos projekte reikia numatyti galimybę atlikti jos rekonstrukciją netrikdant (nors…
• 24 p. Gruntinių medžiagų užtvankų skaičiavimų pagrindinės nuostatos pateiktos Reglamento XIII…

• VI skyrius – Gruntinių medžiagų užtvankų klasifikavimas

• 25 p. Gruntinių medžiagų užtvankų klasifikavimas remiasi bendrąja HTS klasifikacija, pateikta…
• 26 p. Pagal STR 2.02.06:2004 [9.31] 18 ir 19 p. gruntinių medžiagų užtvankos gali būti…
• 27 p. Gruntinių medžiagų užtvankoms galioja ir savitieji HTS klasifikacijos požymiai (žr. STR…
• 28 p. Papildant STR 2.02.06:2004 [9.31] 23 p., išskiriami gruntinių medžiagų užtvankų…
• 29 p. Pagal avarijų bei naudojimo sutrikimų galimus padarinius taikomas klasifikavimas,…
• 30 p. Praplečiant STR 2.02.06:2004 [9.31] VI skyriaus nurodymus, gruntinių medžiagų užtvankos…
• 31 p. Gruntinių medžiagų užtvankos yra būdingiausia gravitacinių užtvankų grupė – patvenkto…

• VII skyrius – Gruntinių medžiagų užtvankų statybos vietos parinkimas

• 32 p. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys gruntinių medžiagų užtvankų statybos vietą: 32.1.…
• 33 p. Papildomi veiksniai, lemiantys gruntinių medžiagų užtvankų statybos vietą: 33.1. esami…
• 34 p. Upių hidromazgų gruntinių medžiagų užtvankų vietos preliminariai nustatomos sudarant…
• 35 p. Atsižvelgiant į Reglamento 32–34 p. nurodymus, galutinė užtvankos statybos vieta…

• VIII skyrius – Grunto geotechninės charakteristikos

• 36 p. Projektuojant gruntinių medžiagų užtvankas, būtinos šios pagrindo ir masyvo grunto…
• 37 p. Grunto klasifikavimas ir identifikavimas turi būti atliktas vadovaujantis STR…
• 38 p. Grunto charakteristikos turi būti nustatytos statistiškai pagrįstais eksperimentais,…
• 39 p. Suplautinių užtvankų grunto charakteristikos nustatomos pagal analogiją su užtvankomis,…
• 40 p. Nevienalyčių suplautinių užtvankų grunto charakteristikas reikia nustatyti kiekvienai…
• 41 p. Suplautinių užtvankų zonų, suplautų aukščiau vandens lygio iš smėlinio, žvyrinio ir…
• 42 p. Suplautinių užtvankų zonų, suplautų žemiau vandens lygio (po vandeniu), sauso grunto…
• 43 p. Stambianuotrupinio grunto stiprumo charakteristikas leidžiama nustatyti modeliuojant jo…
• 44 p. Parenkant grunto filtracines-mechanines charakteristikas, pirmiausia reikia nusistatyti…
• 45 p. Projektinį supiltinės žemių, akmenų ir žemių ar akmenų sumestinės užtvankos masyvo…
• 46 p. CC3 ir CC4 pasekmių klasių GMU projektavimo ir statybos klausimams spręsti paprastai…

• IX skyrius – Supiltinės ŽU

• I skirsnis – Supiltinių ŽU tipai

• 47 p. Supiltinės vienalytės ŽU ant laidaus pagrindo schema pateikta 9.1 pav. Kiti reikšmingi…
• 48 p. Projektuojant supiltines ŽU ant neuolinių pagrindų, pirmenybę reikia teikti užtvankoms…
• 49 p. Statant užtvankas dviem ar keliais etapais, jos projektuojamos vienalytės arba…
• 50 p. Pagrindinis supiltinių ŽU statybos būdas – grunto transportavimas ir tankinimas…

• II skirsnis – Reikalavimai medžiagoms

• 51 p. ŽU statybai tinka visų rūšių gruntas, išskyrus: 51.1. gruntą, turintį vandenyje…
• 52 p. Reglamento 51.1 ir 51.2 p. minimą gruntą leidžiama naudoti užtvankos masyvo statybai…
• 53 p. Įrengiant antifiltracines priemones iš gruntinių medžiagų užtvankos masyve ir jos…
• 54 p. Smėlinis gruntas (smulkusis, vidutinio rupumo, rupusis ir žvyringas smėlis) leidžiamas…
• 55 p. Smėlinis ir stambianuotrupinis gruntas, esant pakankamam jų stiprumui, atsparumui…

• III skirsnis – ŽU ketera ir šlaitai

• 56 p. ŽU keteros plotis parenkamas atsižvelgiant į užtvankos statybos ir jos naudojimo…
• 57 p. ŽU keteros geodezinis aukštis (altitudė) Zcr priklauso nuo hidrotechnikos, kelių…
• 58 p. Hidrotechnikos reikalavimas yra užtikrinti, kad ŽU aukštutiniame bjefe susidarančios…
• 59 p. Kai ŽU ketera numatoma be parapeto, keteros altitudė Zcr skaičiuojama pagal formules:…
• 60 p. Kai ŽU ketera numatoma su hp aukščio parapetu (žr. Reglamento 11.27 p.), keteros…
• 61 p. Kai ŽU ketera numatomas tiesti kelias, jam taikomi STR 2.06.01:1999 [9.35] reikalavimai.
• 62 p. Kai ŽU ketera tiesiamas bendros paskirties kelias, užtvankos keteros altitudė turi būti…
• 63 p. Jei ŽU masyvas pilamas iš molinio grunto, reikia numatyti keteros paviršinį apsauginį…
• 64 p. Statybinė ŽU keteros altitudė paaukštinama per skaičiuotinį užtvankos pagrindo ir…
• 65 p. ŽU šlaitų koeficientai parenkami atsižvelgiant į šlaitų stabilumą ir įvertinant: 65.1.…
• 66 p. Pradiniame projektavimo etape šlaitų koeficientų reikšmes galima parinkti pagal…
• 67 p. ŽU šlaituose projektuojamos bermos. Jų skaičius priklauso nuo užtvankos aukščio,…
• 68 p. Žemutiniame šlaite bermos reikalingos užtvankos naudojimo sąlygoms pagerinti,…

• IV skirsnis – Šlaitų dangos

• 69 p. Supiltinių ŽU šlaitų dangos įrengiamos numatant bangų, ledo, vandens tėkmės, vandens…
• 70 p. ŽU aukštutinis šlaitas gali būti tvirtinamas tokiomis priemonėmis: 70.1. akmenimis…
• 71 p. Dangas reikia parinkti palyginus kelių variantų techninius ir ekonominius rodiklius,…
• 72 p. Skiriamos dvi ŽU aukštutinio šlaito dangos zonos: 72.1. pagrindinė danga intensyviausio…
• 73 p. Pagrindinės dangos viršutinės dalies altitudė sutampa su užtvankos keteros altitude Zc,…
• 74 p. Apatinė pagrindinės dangos riba numatoma žemiau didžiojo tvenkinio mažiausio patvankos…
• 75 p. Palengvinta danga skirta apsaugoti užtvankos šlaitą nuo pažeidimų dėl bangų, ledo ir…
• 76 p. Aukštutinį šlaitą tvirtinti akmenų metiniu arba akmenų grindiniu tikslinga tais…
• 77 p. Tvirtinant šlaitus akmenų metiniu (juos supilant), naudojami nerūšiuoti akmenys.…
• 78 p. Akmenų metinio ar akmenų grindinio storis parenkamas įvertinant tai, kad smulkesnius…
• 79 p. Šlaitų dangoms reikia naudoti akmenis iš nuosėdinių ir metamorfinių uolienų, turinčių…
• 80 p. Po šlaito akmenų danga numatomas žvyro pasluoksnis, skirtas užtvankos grunto apsaugai…
• 81 p. Monolitinio gelžbetonio plokščių šlaitų dangos projektuojamos sekcijomis, kurių…
• 82 p. Danga iš surenkamų gelžbetonio plokščių įrengiama sekcijomis, išskyrus atskirus…
• 83 p. Monolitinių ir surenkamų gelžbetonio plokščių storis apskaičiuojamas vadovaujantis STR…
• 84 p. Po šlaitų dangomis iš akmenų metinio ar grindinio bei plokščių su atviromis siūlėmis,…
• 85 p. Atvirkštinio filtro reikmę, be to, gali lemti ir reikalavimas šlaituose, sudarytuose iš…
• 86 p. Atvirkštinio filtro medžiaga, filtro sluoksnių skaičius bei sluoksnių storis parenkami…
• 87 p. Vieno sluoksnio atvirkštinis filtras įrengiamas smėliniame ar moliniame šlaitų grunte,…
• 88 p. Šlaitai gali būti tvirtinami dangomis iš monolitinių gelžbetoninių plokščių ir be…
• 89 p. Lėkšti šlaitai (1:7–1:12), esant bangų aukščiui iki 1 m, gali būti tvirtinami…
• 90 p. Asfaltbetonio danga ŽU aukštutinį šlaitą ne tik apsaugo nuo deformacijų, bet kartu yra…
• 91 p. Kai kuriais atvejais aukštutinį šlaitą galima tvirtinti biologiniu būdu, t. y.…
• 92 p. Netvirtinto bangoms atsparaus šlaito koeficientas nustatomas atsižvelgiant į bangų…
• 93 p. Žemutinio ŽU šlaito tvirtinimo būdas parenkamas toks, kad užtvankos žemutinis šlaito…
• 94 p. Jei žemutinio šlaito apatinė dalis bus veikiama bangų ar ledo, tai ji tvirtinama…
• 95 p. Antifiltracinės priemonės (dantis, ekranas, branduolys, diafragma, antifiltracinė…
• 96 p. Gruntinių medžiagų antifiltracinės priemonės turi atitikti šiuos reikalavimus: 96.1.…
• 97 p. Antifiltracinės priemonės gali būti projektuojamos ir iš negruntinių medžiagų: betono,…
• 98 p. Polimerinių medžiagų (polietileninių, polivinilchloridinių, butilo kaučiuko plėvelių ir…
• 99 p. Polimerinės medžiagos tarpusavyje sujungiamos atsižvelgiant į leistinus geofiltracijos…
• 100 p. Polimerinės antifiltracinės priemonės storis nustatomas skaičiavimais, įvykdant šias…
• 101 p. Antifiltracinės priemonės tipas priklauso nuo užtvankos ir pagrindo grunto, užtvankos…
• 102 p. Gruntinių medžiagų ekrano storis, einant nuo viršaus žemyn, didėja (žr. 9.2 pav.).…
• 103 p. Gruntinių medžiagų ekrano viršaus altitudė Zec=+hrun, max+Dhmax (žr. (9.1) ir (9.2)…
• 104 p. Gruntinių medžiagų ekranai turi būti padengti smėliniu gruntu ne plonesniu kaip 0,5 m…
• 105 p. Ekranui naudojant polimerines medžiagas, pvz., stabilizuotą polietileną, geomembranas…
• 106 p. Asfaltbetonio ekranus būtina gaminti iš hidrotechninio asfaltbetonio arba…
• 107 p. Asfaltbetonio ekrano storis ir konstrukcija projektuojami tokie, kad jis išliktų…
• 108 p. Supiltinių ŽU gelžbetonio ekranai turi būti tinkamai techniškai ir ekonomiškai pagrįsti.
• 109 p. Esant dideliam laidaus pagrindo grunto storiui, kartu su ekranu tikslinga numatyti…
• 110 p. Branduolio viršaus altitudė Zcor=+Dhmax (žr. (9.1) ir (9.2) formules), tačiau ji turi…
• 111 p. ŽU ant nelaidaus pagrindo branduolys įleidžiamas į vandensparą. Įleidimo gylis…
• 112 p. Injekcinis branduolys įrengiamas į ŽU masyvo grunte išgręžtus gręžinius įslegiant…
• 113 p. Asfaltbetonio diafragmos įrengiamos numatant dideles užtvankos masyvo deformacijas. Jos…
• 114 p. Asfaltbetonio diafragmos storis nustatomas skaičiavimais, išlaikant jos vientisumą ir…
• 115 p. Betoninės ir gelžbetoninės (surenkamos ir monolitinės) diafragmos projektuojamos…
• 116 p. Reikiamai pagrindus, gali būti įrengiamos ir plieninės diafragmos (žr. Reglamento 5…
• 117 p. Injekcinė diafragma įrengiama į užtvankos masyvo grunto poras įspaudžiant specialų…
• 118 p. Paprasčiausia ŽU pagrindo antifiltracinė priemonė yra dantis, suderintas su molingo…
• 119 p. ŽU danties pado plotis pasirenkamas ne mažesnis kaip 2,0 m, o šlaitų koeficientai…
• 120 p. Antifiltracinė priešslenkstė dažniausiai įrengiama iš gruntinių medžiagų (priemolio,…
• 121 p. Gruntinių medžiagų antifiltracinės priešslenkstės storis priklauso nuo geofiltracinio…
• 122 p. Antifiltracinės priešslenkstės gali būti įrengiamos iš polimerinių medžiagų bei…
• 123 p. Esant pagrinde storam vandeniui laidaus grunto sluoksniui ir neefektyvioms jau minėtoms…
• 124 p. ŽU masyvo drenažas turi būti suprojektuotas siekiant: 124.1. organizuotai surinkti ir…
• 125 p. Projektuojant drenažą, reikia atsižvelgti į: 125.1. užtvankos masyvo ir pagrindo grunto…
• 126 p. ŽU drenažo konstrukcijų schemos pateiktos 9.2 ir 9.3 paveiksluose.
• 127 p. Drenažo atvirkštiniam filtrui turi būti naudojamas nerišlus natūralus gruntas, skalda,…
• 128 p. Drenažo kolektorius, kuriuo surenkamas ir nuvedamas geofiltracijos vanduo, gali būti…
• 129 p. Vidinio prizminio drenažo prizmė (banketas) (žr. 9.2 pav., a; 9.3 pav., a) supilama iš…
• 130 p. Prizmės parametrai: 130.1. prizmės ketera turi būti dydžiu hc aukščiau už didžiausią ŽB…
• 131 p. Susiejant ŽU masyvą su drenažo prizme, turi būti garantuotas sąsajos filtracinis…
• 132 p. Prizmės apačioje atvirkštinis filtras būtinas tais atvejais, kai prizmės pagrinde yra…
• 133 p. Antšlaitinis drenažas (žr. 9.3 pav., b) įrengiamas iš akmenų užtvankos ruožui ties…
• 134 p. Antšlaitinio drenažo parametrai: 134.1. drenažo keteros altitudė nustatoma taip pat,…
• 135 p. Vamzdinis drenažas (9.3 pav., c) taikomas tuose užtvankos ruožuose, kur užtvankos…
• 136 p. Vamzdinio drenažo parametrai: 136.1. vamzdžio skersmuo pagrindžiamas hidrauliniais…
• 137 p. Vidinis plokščiasis drenažas (žr. 9.3 pav., e) projektuojamas iš stambiagrūdės…
• 138 p. Šio drenažo geofiltracijos ir hidrauliniai skaičiavimai yra specifiniai.
• 139 p. Vertikalusis drenažas (žr. 9.2 pav., h) būtinas, kai užtvankos pagrinde yra…
• 140 p. Išskirtinis ŽU masyvo drenažo tipas yra sisteminis masyvo iš molinio grunto drenavimas…
• 141 p. Kombinuotasis drenažas (9.2 pav., e, f, g, h, i; 9.3 pav., f, g, h) yra pagrindinių…
• 142 p. Drenažo tipai gali būti skirtingi skirtinguose užtvankos ruožuose, jų konstrukcijas…
• 143 p. Užtvankos masyvo drenažo galima neįrengti šiais atvejais: 143.1. kai užtvankos…
• 144 p. Jei ŽU siejasi su betoniniais statiniais, jų drenažas turi būti susietas su ŽU drenažu.
• 145 p. ŽU sąsajose su slėnio krantais drenažo linijos pratęsiamos ir į krantus, reikalui…

• VII skirsnis – Atvirkštiniai filtrai

• 146 p. Atvirkštinių filtrų ir jų naudojimo variantai aptarti Reglamento šio skyriaus I, II,…
• 147 p. Atvirkštiniai filtrai gali būti neįrengiami, atsižvelgiant į vietos sąlygas, pvz., jei…
• 148 p. Atvirkštiniams filtrams reikia naudoti: 148.1. natūralų nerišlų (smėlio, žvyro) gruntą;
• 149 p. Atvirkštinio filtro medžiagos sudėtis turi būti parinkta atsižvelgiant ir į drenuojamo…
• 150 p. Atvirkštinio filtro granuliometrinė sudėtis turi būti tokia, kad jame ir kontakto…
• 151 p. Leistinas atvirkštinių filtrų, taip pat pereinamųjų sluoksnių bei drenažo medžiagų…
• 152 p. Nerišliųjų medžiagų atvirkštinio filtro gretimų sluoksnių dalelių skersmenys…
• 153 p. Kiekvieno atvirkštinio filtro sluoksnio storis pagal geofiltracijos reikmes turėtų būti…
• 154 p. Geotekstilė atvirkštiniams filtrams naudojama pagal specialius nurodymus.

• VIII skirsnis – ŽU masyvo susiejimas su pagrindu, slėnio krantais ir betoniniais statiniais

• 155 p. Kad neprasidėtų pavojinga kontaktinė geofiltracija tarp užtvankos masyvo pado ir jos…
• 156 p. Ant neuolinių pagrindų statomų užtvankų projektuose turi būti numatytos pagrindo…
• 157 p. Jei projektuojama lėkščiašlaitė užtvanka, Reglamento 156 p. reikalavimai taikomi…
• 158 p. Ant uolinių pagrindų statomų užtvankų projektuose ties būsimomis priešfiltracinėmis…
• 159 p. Jei užtvankos pagrinde projektuojamos antifiltracinės užtvaros (įlaidinių polių,…
• 160 p. Pasvirę slėnio krantų paviršiai ties užtvankos profilio sąsaja turi būti tinkamai…
• 161 p. Neleidžiamas užtvankos profilio sąsajos paviršiaus suformavimas pakopomis, ypač ties…
• 162 p. ŽU sąsajos su betoniniais ir gelžbetoniniais statiniais turi garantuoti: 162.1. apsaugą…
• 163 p. Tinkamai ŽU ir betoninio statinio sąsajai pagerinti betoninio statinio kontaktinis…
• 164 p. Apsaugai nuo kontaktinės geofiltracijos nuo betoninio statinio pusės į ŽU įleidžiama… Neaišku, ar galioja
• 165 p. Diafragmos įleidimo ilgis plane turi būti pagrįstas geofiltracijos skaičiavimais,…

• IX skirsnis – Užtvankų rekonstrukcijos reikalavimai

• 166 p. Vienalytę gruntinių medžiagų užtvanką ant mažai laidaus pagrindo paaukštinti galima…
• 167 p. Gruntinių medžiagų užtvankos su diafragma (ar branduoliu) masyvą galima paaukštinti…
• 168 p. Gruntinių medžiagų užtvanką su ekranu galima paaukštinti tik iš žemutinio bjefo pusės…

• X skyrius – Suplautinės ŽU

• I skirsnis – Suplautinių ŽU tipai, jų statybos sąlygos

• 169 p. Suplautinės ŽU pagal masyvo gruntą ir statybos būdą skirstomos į 10.1 lentelėje bei…
• 170 p. Užtvankos tipas parenkamas pagal VI skyriaus nurodymus. Be to, reikia siekti panaudoti…
• 171 p. Statybos technologijų požiūriu, pirmenybė teiktina vienalyčio smėlinio grunto…
• 172 p. Nevienalytės ŽU projektuojamos, kai: 172.1. karjeruose yra atitinkamo grunto;
• 173 p. Statant suplautines ŽU su šoninėmis, supiltomis iš grunto arba akmenų prizmėmis, reikia…
• 174 p. ŽU statybą suplovimo būdu galima atlikti kartu su supylimo būdu, kai, pavyzdžiui,…
• 175 p. Suplautinių ŽU projektuose būtina užtikrinti: 175.1. reikiamą suplauto grunto kokybę,…
• 176 p. Kitos antifiltracinės priemonės (diafragmos, ekranai, priešslenkstės ir kt.)…
• 177 p. Suplautinių ŽU ekonomiškumui lemiamą reikšmę turi suplaunamo (karjerinio) grunto…
• 178 p. Suplautinių ŽU grunto mechaninė bei granuliometrinė sudėtis įvertinama vadovaujantis…
• 179 p. Nevienalyčių ŽU statybai tinka gana skirtingos mechaninės ir granuliometrinės sudėties…
• 180 p. Techniškai ir ekonomiškai pagrindus, suplautinių ŽU statybai galima naudoti skirtingų…
• 181 p. Esant reikalui, suplautą smėlį galima papildomai sutankinti (giluminiu hidrovibravimu,…
• 182 p. Frakcionavimasis ŽU skersiniame profilyje, pasireiškiantis dėl grunto hidraulinio…
• 183 p. Nustatant suplautinių ŽU masyvų grunto granuliometrinę sudėtį, būtina įvertinti smulkių…
• 184 p. Suplaunant nevienalytes ŽU, molio dalelių išplovimas įvertinamas vadovaujantis…
• 185 p. Suplautinių vienalyčių ŽU masyvo grunto granuliometrinė sudėtis imama pagal vidutinę…
• 186 p. Suplautinių nevienalyčių ŽU masyvo grunto granuliometrinė sudėtis turi būti nustatyta…
• 187 p. Nevienalytės ŽU branduolio plotis priklauso nuo karjerinio grunto mechaninės ir…
• 188 p. Suplautinių ŽU šlaitų koeficientai ir jų tvirtinimo būdai nustatomi vadovaujantis…
• 189 p. Jeigu ŽU šlaitų stabilumo skaičiavimais nustatyti suplovimo periodo (įvertinant darbų…
• 190 p. Suplautinių lėkščiašlaičių ŽU šlaitai, susiformavę suplaunant laisvu pulpos nutekėjimu,…
• 191 p. Smėlio ir (ar) žvyro laisvuoju būdu suplautų ŽU (suplaunant neestakadiniu būdu ir…
• 192 p. Suplaunant ŽU po vandeniu, šlaitų koeficientai priklauso nuo grunto granuliometrinės…
• 193 p. Suplautinių ŽU masyvo keteros plotis nustatomas vadovaujantis Reglamento 56 p.…
• 194 p. Projektuojant suplautinių ŽU masyvo drenažą, be Reglamento 124–145 p. reikalavimų,…
• 195 p. Rekonstruojant suplautines vienalytes ŽU, jų keteros aukštis gali būti padidinamas,…
• 196 p. Paaukštinant užtvankos su branduoliu keterą, be prizmės suplovimo (supylimo) reikia…
• 197 p. Prieš suplaunant žemutinę prizmę, nuo esamos užtvankos žemutinio šlaito turi būti…

• I skirsnis – Akmenų ir žemių bei akmenų užtvankų tipai, statybos sąlygos

• 198 p. Akmenų ir žemių bei akmenų užtvankų (toliau – AŽU, AU) pagrindiniai tipai nurodyti…
• 199 p. AŽU ir AU gali būti statomos tiek ant uolinių, tiek ir ant neuolinių pagrindų.
• 200 p. Projektuojant AŽU ir AU reikia atsižvelgti į Reglamento VI ir VIII skyrių reikalavimus,…
• 201 p. AU masyvo žemutinė dalis atstoja drenažą, todėl specialus drenažas neįrengiamas.
• 202 p. AU aukštutinis šlaitas bangų veikimo zonoje netvirtintinas, nes masyvo aukštutinės…
• 203 p. AŽU ir AU statybos medžiagų tinkamumas turi būti pagrįstas atitinkamais laboratoriniais…
• 204 p. Parenkant akmenis, reikia atsižvelgti į: 204.1. užtvankos masyvo sutankinimo galimybes;
• 205 p. Reikiamai pagrindus, leidžiama naudoti silpnas, sudūlėjusias uolienas, įvertinant jų…
• 206 p. Nustatant projektinių akmenų didžiausius matmenis ir granuliometrinę sudėtį, reikia…
• 207 p. CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankoms, kurių aukštis >50 m, laboratoriniais tyrimais…
• 208 p. Statant AU akmenys paprastai nerūšiuojami. Rūšiuojama tiktai reikiamai pagrindus, pvz.,…
• 209 p. Medžiagų, skirtų vandens veikiamoms užtvankos masyvo dalims, suminkštėjimo koeficientas…
• 210 p. Antifiltracinių priemonių (ekranų, priešslenksčių, branduolių, antifiltracinių…
• 211 p. AŽU pereinamiesiems sluoksniams ir atvirkštiniams filtrams naudojamas karjerinis…
• 212 p. AŽU ir AU skersinio profilio pagrindiniai parametrai parenkami vadovaujantis Reglamento…
• 213 p. Parenkant bermų plotį, reikia išlaikyti vidutinį reikalingą šlaitų koeficientą;…
• 214 p. AŽU ir AU šlaitų koeficientai parenkami vadovaujantis Reglamento 65–68 p. nuostatomis.…
• 215 p. Projektuojant AŽU ir AU antifiltracines priemones, reikia vadovautis Reglamento 95–123…
• 216 p. Kad AŽU ir AU būtų nepralaidžios vandeniui ir atsparios galimiems poslinkiams, jų…
• 217 p. AŽU molbetonio ar molio grunto branduolio arba ekrano geofiltracijos slėgio aukščių…
• 218 p. Tarp gruntinių antifiltracinių priemonių ir užtvankos masyvo stambianuotrupinės…
• 219 p. Pereinamųjų sluoksnių ir atvirkštinio filtro medžiagos parenkamos pagal Reglamento IX…
• 220 p. Siekiant padidinti AŽU antifiltracinių priemonių GFS, naudojamos tokios priemonės:…
• 221 p. AU antifiltracinės priemonės paprastai įrengiamos iš gelžbetonio, betono,…
• 222 p. Gelžbetoniniai ekranai projektuojami atsižvelgiant į užtvankos aukštį bei galimas…
• 223 p. Standūs gelžbetoniniai ekranai sudaromi iš atskirų plokščių, atskirtų skersinėmis…
• 224 p. Lankstūs ekranai susideda iš kelių sluoksnių plokščių, padengtų hidroizoliacija ir…
• 225 p. Negruntiniai ekranai su pagrindu jungiami betoniniu dantimi, kuriame dažniausiai…
• 226 p. Po negruntinių medžiagų ekranu numatomas rupios frakcijos ar smulkių akmenų (jei…
• 227 p. Įvertinant pagrindo gruntą, reikia vadovautis Reglamento 18 ir 155–165 p. reikalavimais.
• 228 p. Tikrinant antifiltracinių priemonių atsparumą supleišėjimams, ties visais būdingais…
• 229 p. Projektuojant AŽU su gruntinėmis antifiltracinėmis priemonėmis, kai jų statyba numatoma…
• 230 p. AŽU ant neuolinio mažai suspaudžiamo ir mažai vandeniui laidaus grunto pagrindo…

• XII skyrius – Slenkstinės gruntinių medžiagų užtvankos

• 231 p. Per slenkstinių gruntinių medžiagų užtvankas praleidžiamas vandens perteklius ir (ar)…
• 232 p. Slenkstinės gruntinių medžiagų užtvankos skirstomos: 232.1. pagal gruntinių medžiagų…
• 233 p. Slenkstinės gruntinės užtvankos su netvirtinta, pagilinta slenkstine dalimi – specialiu…
• 234 p. Per gruntines užtvankas su netvirtinta slenkstine dalimi pratekant dideliems debitams,…
• 235 p. Kai reikia praleisti didesnius debitus ir reikia išvengti slenkstinių gruntinių…
• 236 p. Slenksčio tvirtinimo iš surenkamų plokščių pastovumui užtikrinti po jomis reikia…
• 237 p. Statant gruntines slenkstines užtvankas, būtina užtikrinti reikiamą grunto sutankinimą…
• 238 p. Projektuojant gruntinių medžiagų CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankas, atliekami šie…
• 239 p. Be to, atliekami šie papildomi skaičiavimai: 239.1. nevienalyčių suplautinių ŽU grunto…
• 240 p. Projektuojant gruntinių medžiagų CC1 ir CC2 pasekmių klasių užtvankas, pakanka atlikti…
• 241 p. Geofiltracijos užtvankos masyve, pagrinde, antifiltracinėse priemonėse ir slėnio…
• 242 p. Geofiltracijos skaičiavimais ir tyrimais reikia nustatyti šiuos geofiltracijos…
• 243 p. Užtvankos masyvo, pagrindo ir antifiltracinių priemonių grunto filtracinis stiprumas…
• 244 p. GFS yra saugos ribinio būvio HYD (žr. STR 2.02.06:2004 [9.31]) atvejis. Jis yra…
• 245 p. Skiriamas bendrasis ir vietinis grunto filtracinis stiprumas: 245.1. vertinant pagal…
• 246 p. Jei bent viena grunto filtracinio stiprumo sąlyga (13.1) netenkinama, turi būti…
• 247 p. Projektuojant drenažinius ir pereinamuosius sluoksnius, reikia: 247.1. nustatyti…
• 248 p. Esminiai atvirkštinio filtro tinkamumo rodikliai yra jo gretimų sluoksnių dalelių…
• 249 p. Atvirkštinio filtro sluoksnių storiai parenkami taip: 249.1. kai grunto dalelių…
• 250 p. Atvirkštiniams filtrams, pereinamiesiems bei drenažiniams sluoksniams projektuoti gali…
• 251 p. Vietoje gruntinių atvirkštinių filtrų naudojant porėto betono ar geosintetikos…
• 252 p. Gruntinių užtvankų šlaitų stabilumas yra saugos ribinio būvio GEO (žr. STR 2.02.06:2004…
• 253 p. Konkretaus profilio stabilumas bendruoju atveju apskaičiuojamas pakartotinais bandymais…
• 254 p. ŽU šlaitų stabilumo skaičiavimai taikant griežtus geomechanikos dėsnius kol kas turi…
• 255 p. Tikrinant užtvankos šlaitų stabilumą, reikia apskaičiuoti Ks reikšmes atskirai…
• 256 p. Žemutinio šlaito stabilumo skaičiavimo atvejai: 256.1. pirmasis pagrindinis skaičiavimų…
• 257 p. aukštutinio šlaito skaičiavimo atvejai: 257.1. pirmasis – pagrindinis skaičiavimų…
• 258 p. Skaičiuojant suplautinių ŽU šlaitų stabilumą, būtina įvertinti vandens geofiltraciją iš…
• 259 p. Suplautinių žemių su moliniu branduoliu užtvankų šoninių prizmių stabilumo…
• 260 p. Jeigu užtvankos masyvo ir pagrindo rišlaus grunto konsolidacija statybos užbaigimo metu…
• 261 p. Užtvankoms su gruntiniais ekranais reikia patikrinti: 261.1. šlaito dangos ir ekrano…
• 262 p. Skaičiuojant CC1 ir CC2 pasekmių klasių GMU šlaitų stabilumą, jų grunto stiprumo…
• 263 p. GMU ir jų pagrindų įtempių-deformacijų būseną reikia įvertinti ir parenkant gruntinių…
• 264 p. Skaičiuojant CC3 ir CC4 pasekmių klasių GMU įtempius-deformacijas, paprastai naudojami…
• 265 p. GMU masyvo ir pagrindo nuosėdžiai skaičiuojami siekiant nustatyti reikalingą užtvankos…
• 266 p. Skaičiuojant CC3 ir CC4 pasekmių klasių užtvankų nuosėdžius bei jų kaitą, reikia…
• 267 p. Horizontalieji užtvankų poslinkiai nustatomi įtempių-deformacijų būsenos skaičiavimais,…
• 268 p. Projektuojant užtvankas su ekranu arba branduoliu (diafragma), būtina įvertinti slėnio…
• 269 p. Užtvankose su negruntiniais ekranais ir diafragmomis reikia apskaičiuoti ekranų ir…
• 270 p. Bangų ir ledo veikiamų GMU šlaitų dangų stabilumas ir stiprumas apskaičiuojamas…
• 271 p. Grunto porų vandens slėgį reikia įvertinti skaičiavimuose tais atvejais, kai didžiausia…
• 272 p. GMU, pastatytų ant molinių pagrindų ir turinčių molinių medžiagų elementų (masyvą arba…
• 273 p. ŽU bei akmenų ir žemių užtvankų antifiltracinių priemonių atsparumą pleišėjimui reikia…
• 274 p. AŽU su branduoliu žemutinės prizmės stabilumas apskaičiuojamas tariant, kad žemutinę…
• 275 p. Negruntinių medžiagų ekranų ir diafragmų stiprumas užtikrinamas tiek gretinamąja…

• XIV skyrius – Gruntinių medžiagų užtvankų saugos užtikrinimas

• 276 p. Rengiant GMU projektą būtina vadovautis teisės aktais ir normatyviniais dokumentais,…
• 277 p. GMU projekto sudėtyje būtina parengti specialų hidromazgo elgsenos ir būklės natūrinių…
• 278 p. Natūrinių stebėjimų projekte turi būti: 278.1. kontrolinių apkrovų ir jų poveikių GMU…
• 279 p. GMU projekte turi būti pateikta jos saugos vertinimo metodika.
• 280 p. GMU projekte galimų avarijų lokalizavimui ir likvidavimui turi būti numatyti techniniai…
• 281 p. Projektuojant GMU, turi būti numatyti konstrukciniai technologiniai sprendiniai galimų…
• 282 p. GMU projekte turi būti pateikti galimų materialinių ir socialinių nuostolių dėl HTS…
• 283 p. Projekte reikia numatyti lokalinę perspėjimo apie slėginio fronto pralaužimo grėsmę…

• XV skyrius – Aplinkosauga

• 284 p. Rengiant GMU projektą, būtina vadovautis aplinkosaugos teisės aktais ir normatyviniais…
• 285 p. Būtina sudaryti galimybę didžiuosius tvenkinius, žemutinius bjefus ir gretimas…
• 286 p. Aplinkosaugos priemones reikia projektuoti kompleksiškai, remiantis aplinkos pokyčių,…
• 287 p. Projektuojant GMU, turi būti numatyti techniniai sprendiniai, kurie užtikrins HTS ir…
• 288 p. Aplinkosaugos klausimų sprendimas turi prasidėti objekto projektavimo ankstyviausiose…
• 289 p. Aplinkosaugos priemonių sudėtyje turi būti pateikta: 289.1. esamos aplinkos būklės…
• 290 p. Projektuojant GMU, reikia numatyti specialias priemones, kai yra vykdoma: 290.1. dugno…
• 291 p. Patvankinių HTS projektuose turi būti numatytos šios priemonės: 291.1. didžiųjų…
• 292 p. Turi būti užtikrinti didžiųjų tvenkinių vandens bei skystųjų atliekų saugyklų…
• 293 p. Statybai naudojamoms medžiagoms (vietinės ir (ar) atvežtinės – gruntinės, negruntinės,…
• 294 p. Pagal Reglamento 289 p. reikalavimus būtini šie įvertinimai ir prognozės: 294.1.…
• 295 p. Projektuojant GMU, reikia įvertinti gamtinių sąlygų pokyčius, dėl kurių gali kilti ir…
• 296 p. Siekiant eliminuoti Reglamento 295 p. nurodytų galimų negatyvių reiškinių įtaką, turi…
• 297 p. Projektuojant GMU, kurių naudojimas iš esmės daryti įtaką ekologijai, turi būti…
• 298 p. Gruntinių medžiagų užtvankų, kaip inžinerinių statinių, esminiai reikalavimai atitinka…

• XVII skyrius – Baigiamosios nuostatos

• 299 p. Asmenys, pažeidę šio Reglamento reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų…

Nutarimas, kuriuo patvirtintos statybos techninis reglamentas str 2.05.17:2005 „gruntinių medžiagų užtvankos“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. D1-627.

Priedai

• 1 priedas – GRUNTO GEOTECHNINĖS SAVYBĖS
• 2 priedas – SMĖLIO UŽTVANKOS ATSPARAUS BANGOMS NETVIRTINTO AUKŠTUTINIO ŠLAITO KOEFICIENTAI
• 3 priedas – SUPLAUTOJO GRUNTO FRAKCIONAVIMOSI ZONŲ IR APIBENDRINTOS GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES UŽTVANKOS SKERSPJŪVYJE SKAIČIAVIMAI
• 4 priedas – PORŲ VANDENS SLĖGIO BŪTINOJO ĮVERTINIMO SĄLYGOS
• 5 priedas – GRUNTINIŲ MEDŽIAGŲ UŽTVANKOS SU PLIENINĖMIS DIAFRAGMOMIS

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)