Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

2 punktas

Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos 2 punktas

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2027-01-01 (būsima redakcija; šio straipsnio tekstas joje toks pat kaip šiandien; šio punkto pakeitimų, įsigaliojančių vėliau, šioje redakcijoje nėra) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

2. Metodikoje vartojamos sąvokos:

2.1. Atliekinė šiluma ir (ar) vėsuma – pramoniniuose ar energijos gamybos įrenginiuose arba paslaugų sektoriuje, kuriuose yra arba bus vykdoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) arba tokia gamyba yra negalima, sukuriama perteklinė šiluma ir (ar) vėsuma, kuri, nepatekusi į centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos tiekimo sistemą, nenaudojama pasklistų ore arba vandenyje.

2.2. Išvestiniai vandenilio produktai – iš vandenilio gaminami sintetiniai degalai, sintetinis metanas, amoniakas, metanolis ir kiti produktai.

2.3. Iš nedidelę netiesioginę žemės paskirties keitimo riziką keliančių augalų gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras – biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, gaminami taikant schemas, pagal kurias atsisakoma biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos maistinių ir pašarinių augalų pagrindu, ir taikant geresnę ūkininkavimo praktiką, augalus auginant žemėje, kuri anksčiau nebuvo naudojama augalams auginti, taip pat gaminami laikantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 38 straipsnyje nurodytų atsinaujinančių išteklių kuro tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų.

2.4. Krakmolingieji augalai – daug krakmolo turintys augalai, prie kurių priskiriami javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas), gumbavaisiai, šakniavaisiai ir gumbasvogūniai.

2.5. Lignoceliuliozė – medžiaga, sudaryta iš lignino, celiuliozės ir hemiceliuliozės.

2.6. Maistiniai ir pašariniai augalai – žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai augalai auginami krakmolingieji, cukringieji ir aliejiniai augalai, iš kurių visų, o ne jų perdirbimo liekanų, atliekų ir lignoceliuliozės medžiagų gaminami biodegalai, taip pat apimant ir šiuos augalus, užaugintus kaip tarpiniai pasėliai, įskaitant posėlius ir antsėlius, su sąlyga, kad tokiems tarpiniams pasėliams nereikia papildomos žemės.

2.7. Mažos anglies dioksido taršos vandenilis – vandenilis, kuris gaunamas iš neatsinaujinančių energijos išteklių ir kuris atitinka išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 70 procentų sumažinimo, palyginti su iškastiniu kuru, kriterijų.

2.8. Miško biomasės gavybos teritorija – geografiškai apibrėžtas plotas, iš kurio gaunama miško biomasės pradinė žaliava ir kuriame sąlygos yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti riziką tvarumo ir teisėtumo atžvilgiu.

2.9. Nemaistinė celiuliozė – medžiaga, kuri sudaryta daugiausia iš celiuliozės ir hemiceliuliozės ir kurioje lignino yra mažiau nei lignoceliuliozėje. Nemaistinė celiuliozė gaunama iš maistinių ir pašarinių augalų liekanų (pavyzdžiui, šiaudų, kukurūzų kotų, išaižų ir kevalų), žolinių energinių augalų, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštųjų avižuolių, sorų, miskantų, didžijų arundinarijų), kaip antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų naudojamų augalų, pievų augalų, gamybinių atliekų (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas, išgavus aliejų, cukrų, krakmolą ir proteiną) ir iš biologinių atliekų. Pievų augalai ir antsėliai suprantami, kaip laikinose trumpalaikėse apsėjamose ganyklose augančios žolės ir mažai krakmolo turintys ankštiniai augalai, skirti gyvulių pašarui gaminti ir dirvos derlingumui didinti, siekiant gauti didesnį pagrindinių lauko augalų derlių.

2.10. Saulės energija varoma elektrinė transporto priemonė – motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti vien tik neišorinius elektros įrenginius, veikiančius kaip energijos keitiklis su iš išorės galima įkrauti energijos kaupimo sistema, ir kurioje įrengtos fotovoltinės plokštės.

2.11. Sistemos efektyvumas – sistemos savybė, užtikrinanti efektyvų energijos vartojimą, sudarant sąlygas ekonomiškai efektyviai ir lanksčiai siekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir efektyviai naudoti išteklius.

2.12. Vandenilis – lengviausias ir labiausiai paplitęs cheminis elementas žemėje. Normaliomis sąlygomis tai bespalvės, bekvapės, itin degios dviatomės dujos.

2.13. Vandenilis iš iškastinio kuro – vandenilis, kuris gaunamas įvairiais gamybos metodais iš iškastinio kuro (naftos, gamtinių dujų, akmens anglių ir kt.) ir kurį gaminant išmetamas anglies dioksidas nėra surenkamas ir patenka į atmosferą.

2.14. Žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės veiklos liekanos – liekanos, gaunamos vykdant žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės veiklą, išskyrus susijusių pramonės šakų ir perdirbimo liekanas.

2.15. Žemės ūkio biomasė – žemės ūkyje gaunama biomasė.

2.16. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip nustatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Metodikos taikymo tikslais Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas atliekų sąvokos apibrėžimas neapima medžiagų, kurios buvo tikslingai pakeistos (modifikuotos) ar užterštos, kad atitiktų atliekų sąvokos apibrėžimą.

Šiame tekste nurodyta sąvokas suprasti taip, kaip jos apibrėžtos šiuose aktuose: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, Alternatyviųjų degalų įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas.