38 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai

1. Atsinaujinančių išteklių kuras ir kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nepaisant to, kurioje šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti.

2. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:

1) mažiausiai 50 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti iki 2015 m. spalio 5 d.;

2) mažiausiai 60 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

3) mažiausiai 65 procentais, kai biodegalai, transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.;

4) mažiausiai 70 procentų, kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir mažiausiai 80 procentų – įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.

3. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminto nebiologinės kilmės kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti mažiausiai 70 procentų.

4. Laikoma, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai yra pradėti eksploatuoti, kai juose pradėta faktinė biodegalų, biodujų, skystųjų bioproduktų gamyba bei faktinė šilumos ir vėsumos energijos, taip pat elektros energijos iš biomasės kuro gamyba.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biodegalų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų, atsinaujinančių išteklių kuro ir kuro iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

6. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):

1) pirmykštis miškas, sengirė ir kitos miškingos vietovės, tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;

2) didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

3) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

4) daugiau kaip vieno hektaro didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;

5) daugiau kaip vieno hektaro didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą;

6) viržynai;

7) jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, šios dalies 1, 2, 4 ir 5 punktai taip pat taikomi biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.

7. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelės anglies sankaupos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m. sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:

1) šlapžemė, tai yra žemė, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;

2) ištisai mišku apaugusi vietovė, tai yra žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau kaip 30 procentų žemės ploto, arba žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;

3) žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikiama įrodymų, kad anglies sankaupos šiame plote iki ir po žemės paskirties keitimo yra tokios, kad taikant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą tvarką bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos;

4) jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, šios dalies 1 punktas ir šio straipsnio 8 dalis taip pat taikomi biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.

8. Šio straipsnio 7 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį.

9. Biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Jeigu šio straipsnio 10 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytos sąlygos netenkinamos, ši dalis taip pat taikoma biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, pagamintiems iš miško biomasės.

10. Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams, biomasės kurui ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir stebėsenos sistemos, užtikrinantys:

1) miško kirtimų teisėtumą;

2) miško kirtaviečių atkūrimą;

3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių, pievų, pelkių viržynų ir durpynų, biologinės įvairovės išsaugojimą ir apsaugą nuo buveinių naikinimo;

4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės išlaikymą ir biologinės įvairovės išsaugojimą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, nurodytus Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, siekiant išvengti neigiamo poveikio – vengti rauti kelmus ir šaknis, alinti pirmykščius miškus ir sengires ar juos paversti miško želdiniais, kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną, kirtimus vykdyti laikantis didžiausio leistino pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų biržėms nustatytų ploto ir pločių reikalavimų, taikant vietos ir ekologijos požiūriu priimtinas paliktinos negyvos medienos gavybos ribines vertes ir laikantis reikalavimų naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, biologinei įvairovei bei buveinėms;

5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą;

6) kad miškai, kuriuose kertama miško biomasė, neaugtų žemėje, kuriai taikomi šio straipsnio 6 dalies 1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose, 7 dalies 1 punkte ir 9 dalyje nurodyti apibūdinimai ir sąlygos;

7) kad biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamintojai, naudojantys miško biomasę, audito, atliekamo pagal šio įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, 394 straipsnio 2 dalį ir 395 straipsnio 3 dalį, metu pateiktų pareiškimą, grindžiamą įmonės lygmens vidaus procesais, patikinantį, kad biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai naudojama miško biomasė nėra gaunama iš šios dalies 6 punkte nurodytų žemės plotų.

11. Jeigu šio straipsnio 10 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biomasės kuro, biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:

1) miško kirtimų teisėtumą;

2) miško kirtaviečių atkūrimą;

3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių, pievų, viržynų ir durpynų, biologinės įvairovės išsaugojimą ir apsaugą nuo buveinių naikinimo, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;

4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės išlaikymą ir biologinės įvairovės išsaugojimą pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, nurodytus Miškų įstatyme, siekiant išvengti neigiamo poveikio – vengti rauti kelmus ir šaknis, alinti pirmykščius miškus ir sengires ar juos paversti miško želdiniais, kirsti pažeidžiamuose dirvožemiuose augantį medyną, kirtimus vykdyti laikantis didžiausio leistino pagrindinių plynųjų ir atvejinių miško kirtimų biržėms nustatytų ploto ir pločių reikalavimų, taikant vietos ir ekologijos požiūriu priimtinus paliktinos negyvos medienos kiekius ir laikantis reikalavimų naudoti medienos ruošos sistemas, kuriomis kuo labiau mažinamas neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, įskaitant dirvožemio tankinimą, ir biologinei įvairovei bei buveinėms;

5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą.

12. Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biomasės kurui, biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:

1) yra 2015 m. Paryžiaus susitarimo (toliau – Paryžiaus susitarimas) šalis;

2) pagal 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;

3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio.

13. Nesant atitikties šio straipsnio 12 dalyje nurodytiems kriterijams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biomasės kuro, biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas.

14. Nustatant didelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija plečiama į teritorijas, kuriose yra didelių anglies sankaupų, ir sertifikuojant nedidelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, taikomi kriterijai, nurodyti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001.