2 straipsnis. Laisvės gynėjas

1. Laisvės gynėjas – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris 1990 m. kovo 11 d. – 1991 m. rugpjūčio 21 d. Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos ir ūkio objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą, tarnaudamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos Respublikos policijoje, Lietuvos policijos akademijoje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Lietuvos šaulių sąjungoje arba būdamas studentu (klausytoju) Lietuvos policijos akademijoje ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. lapkričio 23 d., priklausydamas vienai iš šio straipsnio 2 dalyje išvardytų laisvės gynėjų grupių ir šio įstatymo 3–8 straipsniuose numatytais teisiniais pagrindais.

2. Laisvės gynėjų grupės yra:

1) kariai savanoriai;

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnai;

3) Valstybės saugumo departamento pareigūnai;

4) Muitinės departamento pareigūnai;

5) policijos pareigūnai;

6) Lietuvos policijos akademijos pareigūnai ar studentai (klausytojai);

7) šauliai.