3 straipsnis. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinio statuso pripažinimas

1. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas pripažįstamas:

1) asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą laisvės gynėjo sąvoką, prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai, vadovaudamiesi 1990 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos laikinuoju krašto apsaugos įstatymu Nr. I-384 ir 1990 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu Nr. I-798, tarnavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl kai kurių departamentų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ įkurtame Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose, įgyvendindami krašto apsaugos koncepciją, kūrė ir formavo krašto apsaugos sistemą, gynė krašto teritoriją, saugojo valstybės sieną, svarbius valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus, taip pat štabų darbuotojams;

2) asmenims, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą laisvės gynėjo sąvoką, prisiekę būti ištikimi Lietuvos Respublikai, tarnavo Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, įkurtoje 1991 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymu Nr. I-958, ir įgyvendino Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos tikslus: rengė krašto apsaugos specialistus; saugojo svarbius valstybinius, ūkio objektus; padėjo likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius; esant būtinybei, padėjo pasienio apsaugos tarnyboms saugoti pasienį, o policijai – užtikrinti viešąją tvarką, palaikyti visuomenės rimtį ir saugumą; gresiant valstybės saugumui, vykdė teritorinę krašto gynybą; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirus nutarimus atliko valstybines užduotis, taip pat štabų darbuotojams.

2. Laisvės gynėjo kario savanorio teisinis statusas pripažįstamas asmeniui ir po jo mirties.