6 straipsnis. Saugumo įnašo bazė

1. Saugumo įnašo bazė yra per mokėjimo laikotarpį sudarytose ir (ar) pratęstose, ir (ar) pakeistose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų, apskaičiuotų visam ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, suma, išskyrus iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytose ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytas draudimo įmokas, grąžinamas nutraukus tokią sutartį, apskaičiuota mutatis mutandis taikant 2023 m. balandžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/894, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB taikymo techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su draudimo ir perdraudimo įmonių jų priežiūrai būtinos informacijos teikimo priežiūros institucijoms formomis, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2450, II priedo S.05.01 skirsnyje „Įmokos, išmokos ir sąnaudos pagal draudimo rūšis“ pateiktus nurodymus, taikomus apskaičiuojant pasirašytas įmokas. Šiame įstatyme pakeista ne gyvybės draudimo sutartimi laikoma tokia sutartis, kurioje pasikeitė sąlygos, dėl kurių sumažėjo ar padidėjo ne gyvybės draudimo sutartyse nurodyta ne gyvybės draudimo įmoka.

2. Jeigu pagal sudarytą ir (ar) pratęstą, ir (ar) pakeistą ne gyvybės draudimo sutartį valstybė, kurioje yra draudimo rizika, yra ne tik Lietuvos Respublika, saugumo įnašo bazė yra ne gyvybės draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos dalis, proporcingai tenkanti draudimo rizikai, kuri yra Lietuvos Respublikoje, palyginti su šia draudimo sutartimi apdraudžiama visa draudimo rizika.