8 straipsnis. Atleidimas nuo saugumo įnašo mokėjimo

1. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal su fiziniais asmenimis (draudėjais) sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kai tokios sutartys sudaromos dėl transporto priemonių, kurios nebus naudojamos nei ūkinei veiklai vykdyti, nei bus perduotos juridiniams asmenims naudotis panaudos ar kitais teisėtais pagrindais.

2. Fizinis asmuo (draudėjas), sudarydamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimo sutartį, privalo nurodyti draudikui, kad transporto priemonė nebus naudojama ūkinei veiklai vykdyti ir nebus perduodama juridiniam asmeniui naudoti pagal panaudos sutartį ar kitais teisėtais pagrindais.

3. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpį fizinis asmuo (draudėjas) pradeda naudoti ar perduoda transporto priemonę naudoti juridiniam ar fiziniam asmeniui ūkinei veiklai vykdyti, jis apie tai privalo informuoti draudiką, kuris įtraukia perskaičiuotą draudimo įmoką, atsižvelgdamas į transporto priemonės naudojimo ūkinei veiklai vykdyti laikotarpį, į saugumo įnašo bazę.

4. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su pasėliais ir (ar) augalais, ūkinių gyvūnų sveikata.