Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

3 straipsnis. Sąvokų apibrėžtys

Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2025-10-16 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗

Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

1) „atliekos“ – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti;

2) „pavojingos atliekos“ – atliekos, kurios turi vieną ar keletą pavojingų savybių, išvardytų III priede;

2a) „nepavojingos atliekos“ – atliekos, neįtrauktos į 2 punktą;

2b) „komunalinės atliekos“ – tai:

a) mišrios ir atskirai surinktos namų ūkių atliekos, įskaitant popierių ir kartoną, stiklą, metalus, plastiką, biologines atliekas, medieną, tekstilę, pakuotes, elektros ir elektroninės įrangos atliekas, baterijų ir akumuliatorių atliekas, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus;

b) mišrios ir atskirai surinktos atliekos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ir sudėtimi panašios į atliekas iš namų ūkių.

Komunalinės atliekos neapima gamybos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekų, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių arba statybos bei griovimo atliekų.

Ši apibrėžtis nedaro poveikio atliekų tvarkymo atsakomybės pasiskirstymui tarp viešojo sektoriaus ir privačiojo sektoriaus subjektų;

2c) „statybos ir griovimo atliekos“ – atliekos, susidariusios vykdant statybos ir griovimo veiklą;

3) „alyvų atliekos“ – mineralinis ar sintetinis tepalas arba pramoninės alyvos, jau nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudotos vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, tepimo alyvos, turbinų, hidraulinės alyvos;

4) „biologinės atliekos“ – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų, taip pat panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių;

4a) „maisto atliekos“ – bet koks atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;

4b) IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ar avalynės gaminių gamintojas – gamintojas, importuotojas ar platintojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo to, kokį pardavimo būdą, įskaitant pardavimą pagal nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte, naudoja, atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą gamina IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius arba užsako juos sukurti ar pagaminti ir savo vardu arba naudodamas savo prekių ženklą tos valstybės narės teritorijoje juos patiekia pirmą kartą;

b) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir savo vardu ar naudodamas savo prekių ženklą tos valstybės narės teritorijoje perparduoda IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kuriuos pagamino kiti ekonominės veiklos vykdytojai ir ant kurių nenurodomas to kito ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas ar jo naudojamas prekinis pavadinimas ar prekių ženklas;

c) yra įsisteigęs valstybėje narėje ir tos valstybės narės teritorijoje profesinės veiklos tikslais pirmą kartą patiekia IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius iš kitos valstybės narės arba iš trečiosios valstybės, arba

d) IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius parduoda valstybėje narėje pagal nuotolinės prekybos sutartis tiesiogiai galutiniams naudotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra privatūs namų ūkiai, ir yra įsisteigęs kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje.

Į „IVc priede išvardytų tekstilės, su tekstile susijusių ar avalynės gaminių gamintojas“ apibrėžtį nepatenka gamintojai, importuotojai ar platintojai arba kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie rinkoje tiekia naudotus IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, kurie įvertinti kaip tinkami pakartotiniam naudojimui, arba IVc priede išvardytus tekstilės, su tekstile susijusius ar avalynės gaminius, gautus iš tų naudotų ar atliekomis tapusių gaminių ar jų dalių, arba savarankiškai dirbantys siuvėjai, gaminantys individualizuotus gaminius;

4c) tiekimas rinkai – IVc priede nurodyto tekstilės, su tekstile susijusio ar avalynės gaminio, skirto platinti ar naudoti valstybės narės rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

4d) gamintojo atsakomybę įgyvendinanti organizacija – juridinis asmuo, gamintojų vardu finansiniu aspektu arba finansiniu ir veiklos aspektais organizuojantis didesnės gamintojo atsakomybės pareigų vykdymą;

4e) interneto platforma – interneto platforma, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio i punkte;

4f) užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas – užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 11 punkte;

4g) vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

4h) galutinis naudotojas – galutinis naudotojas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 21 punkte;

4i) socialinės ekonomikos subjektas – prekes tiekiantis arba paslaugas teikiantis privatinės teisės subjektas, kuris veikia laikydamasis šių principų:

a) pirmenybę teikia žmonėms, taip pat socialiniams arba aplinkosaugos tikslams, o ne pelnui;

b) visą pelną ir perteklių arba didžiąją jų dalį reinvestuoja taip, kad galėtų toliau siekti socialinių ar aplinkosauginių tikslų ir vykdyti veiklą savo narių ar naudotojų arba visos visuomenės labui, ir

c) laikosi demokratinio arba dalyvaujamojo valdymo principų;

4j) neparduotas vartojimo gaminys – neparduotas vartojimo gaminys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 37 punkte;

5) „atliekų gamintojas“ – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekos (pirminis atliekų gamintojas), arba asmuo, kuris atlieka išankstinio apdirbimo, maišymo ar kitas operacijas, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis;

6) „atliekų turėtojas“ – atliekų gamintojas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi atliekų;

7) „prekiautojas“ – įmonė, atliekanti pagrindinį vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie atliekų neįsigyja fiziškai;

8) „tarpininkas“ – įmonė, kitų vardu organizuojanti atliekų naudojimą ar šalinimą, įskaitant tokius tarpininkus, kurie atliekų neįsigyja fiziškai;

9) „atliekų tvarkymas“ – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas (įskaitant rūšiavimą), ir šalinimas, taip pat tokių operacijų priežiūra ir šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant tokio pobūdžio veiksmus, kurių imasi prekiautojas ar tarpininkas;

10) „surinkimas“ – atliekų rinkimas, įskaitant preliminarų atliekų rūšiavimą ir preliminarų saugojimą, tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius;

11) „atskiras surinkimas“ – atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą;

12) „prevencija“ – priemonės, kurių imamasi prieš medžiagai ar produktui virstant atliekomis ir kurios sumažina:

a) atliekų kiekį, įskaitant pakartotinai naudojant produktus ar prailginant produktų gyvavimo ciklą;

b) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai arba

c) pavojingų medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;

13) „pakartotinis naudojimas“ – operacija, kurios metu produktai ar sudėtinės dalys, kurie nėra atliekos, vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti;

14) „apdorojimas“ – naudojimo ar šalinimo operacijos, įskaitant parengiamuosius veiksmus prieš naudojimą ar šalinimą;

15) „naudojimas“ – bet kokia operacija, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekų panaudojimas naudingu tikslu, pakeičiant jomis kitas medžiagas, kurios priešingu atveju būtų buvusios panaudotos konkrečiai funkcijai atlikti, arba kurios rezultatas yra tai, kad atliekos parengiamos tai funkcijai atlikti, įmonėje ar visoje ekonomikoje. II priede pateikiamas neišsamus naudojimo operacijų sąrašas;

15a) „naudojimas medžiagoms gauti“ – bet kuri naudojimo operacija, išskyrus naudojimą energijai gauti ir perdirbimą į medžiagas, kurios bus naudojamos kaip kuras, ir kitus veiksmus, atliekamus siekiant generuoti energiją. Naudojimas medžiagoms gauti apima, be kita ko, parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą ir panaudojimą užpildymui;

16) „parengimas pakartotiniam naudojimui“ – naudojimo operacija tikrinant, valant ar taisant, kurios metu atliekomis tapę produktai ar produktų sudėtinės dalys parengiami taip, kad būtų vėl panaudojami be jokio kito išankstinio apdirbimo;

17) „perdirbimas“ – bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais. Ji apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildymo operacijoms;

17a) „užpildymas“ – bet kuri naudojimo operacija, kai tam tinkamos nepavojingos atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti. Užpildymui naudojamomis atliekomis turi būti pakeičiamos neatliekinės medžiagos, jos turi būti tinkamos naudoti minėtais tikslais ir jų turi būti naudojama tik tiek, kiek iš tikrųjų būtina tiems tikslams pasiekti;

18) „alyvų atliekų regeneravimas“ – bet kokia perdirbimo operacija, kurios metu gali būti gaminamos bazinės alyvos, valant alyvų atliekas, visų pirma – šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir tokiose alyvose esančius priedus;

19) „šalinimas“ – operacija, kuri nėra naudojimas, net kai tokios operacijos antrinis rezultatas yra medžiagų ar energijos atgavimas. I priede pateikiamas neišsamus šalinimo operacijų sąrašas;

20) „geriausia turima technologija“ – Direktyvos 96/61/EB 2 straipsnio 11 punkte apibrėžti geriausi prieinami gamybos būdai;

21) „didesnės gamintojo atsakomybės sistema“ – valstybių narių nustatytų priemonių rinkinys, taikomas siekiant užtikrinti, kad produktų gamintojai prisiimtų finansinę atsakomybę arba finansinę ir organizacinę atsakomybę už atliekų tvarkymo etapą produkto gyvavimo cikle.