44 straipsnis. Rizikos valdymas

1. Draudimo ir perdraudimo įmonės turi turėti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, kurią sudaro strategijos, procesai ir atsiskaitymo tvarka, reikalingi nuolat nustatyti, įvertinti, stebėti, valdyti ir pranešti apie rizikas (individualiu lygmeniu ir visos įmonės lygmeniu), kurios įmonėms kyla ar gali kilti, ir apie jų tarpusavio priklausomybę.

Ta rizikos valdymo sistema turi būti veiksminga ir gerai integruota į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus, tinkamai atsižvelgiant į asmenis, kurie veiksmingai vadovauja įmonei arba vykdo kitas pagrindines funkcijas.

2. Rizikos valdymo sistema apima rizikas, įtraukiamas skaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, kaip nustatyta 101 straipsnio 4 dalyje, taip pat šį reikalavimą skaičiuojant neįtraukiamas ar iš dalies įtraukiamas rizikas.

Rizikos valdymo sistema apima bent šias sritis:

a) rizikos prisiėmimo ir atidėjinių sudarymo;

b) turto ir įsipareigojimų valdymo;

c) investicijų, visų pirma išvestinių priemonių ir panašių įsipareigojimų atvejais;

d) likvidumo ir koncentracijos rizikos valdymo;

e) operacinės rizikos valdymo;

f) perdraudimo ir kitų rizikos mažinimo priemonių.

41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima šios dalies antros pastraipos a–f punktuose nurodytas veiklos sritis.

77b straipsnyje nurodytą suderinimo korekciją arba 77d straipsnyje nurodytą svyravimų korekciją taikančios draudimo ar perdraudimo įmonės parengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems taikomos šios korekcijos, susijusius ateinančius ir išeinančius pinigų srautus.

2a. Atlikdamos turto ir įsipareigojimų valdymą draudimo ir perdraudimo įmonės reguliariai atlieka:

a) prielaidų, kuriomis grindžiama 77a straipsnyje nurodyta atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacija, poveikio savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms vertinimą;

b) kai taikoma 77b straipsnyje nurodyta suderinimo korekcija:

i) prielaidų, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos koeficiento apskaičiavimas, įskaitant 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto fundamentalaus skirtumo apskaičiavimą, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms, taip pat galimą turto priverstinio pardavimo poveikį savo tinkamoms nuosavoms lėšoms;

ii) priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčių poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms;

iii) suderinimo korekcijos sumažinimo iki 0 poveikį;

c) kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija:

i) prielaidų, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, poveikį savo techniniams atidėjiniams ir tinkamoms nuosavoms lėšoms, taip pat galimą turto priverstinio pardavimo poveikį savo tinkamoms nuosavoms lėšoms;

ii) svyravimų korekcijos sumažinimo iki 0 poveikį.

Draudimo ir perdraudimo įmonės kartą per metus pateikia pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus vertinimus priežiūros institucijai kaip informacijos, kuri pateikiama pagal 35 straipsnį, dalį. Jei suderinimo korekcijos arba svyravimų korekcijos sumažinimas iki 0 sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, atitinkama įmonė taip pat pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekiant atkurti mokumo kapitalo reikalavimą tenkinantį tinkamų nuosavų lėšų lygį arba sumažinti veiklos riziką siekiant atkurti atitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, analizę.

Kai taikoma 77d straipsnyje nurodyta svyravimų korekcija, 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta rašytinė rizikos valdymo politika apima politiką, taikomą svyravimo korekcijos taikymo kriterijams.

3. Investavimo rizikos srityje draudimo ir perdraudimo įmonės turi įrodyti, kad atitinka VI skyriaus 6 skirsnio reikalavimus.

4. Draudimo ir perdraudimo įmonės numato rizikos valdymo funkciją, kurios vykdymas organizuojamas taip, kad būtų lengviau įgyvendinti rizikos valdymo sistemą.

4a. Siekiant išvengti perdėto kliovimosi išorinio kredito rizikos vertinimo institucijomis, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja išorinį kredito rizikos vertinimą savo techninių atidėjinių ir mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimams, vykdydamos rizikos valdymą įvertina šių išorinių kredito rizikos vertinimų tinkamumą esant praktinei galimybei naudodamos kitus vertinimus, kad išvengtų automatiškos priklausomybės nuo išorės vertinimų.

Siekiant užtikrinti vienodas šios dalies taikymo sąlygas, EDPPI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais reglamentuojama išorinių kredito rizikos vertinimo tvarka, projektus.

EDPPI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti antroje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį.

5. Draudimo ir perdraudimo įmonių, naudojančių pagal 112 ir 113 straipsnius patvirtintą dalinį ar visapusišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

a) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;

b) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;

c) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;

d) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;

e) teikti administraciniam, valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą, nurodant tobulintinas sritis, ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą.