39 straipsnis. Atskyrimas ir perkeliamumas

1. Pagrindinė sandorio šalis atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad bet kuriuo metu ir nedelsiant pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti vieno tarpuskaitos nario vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo bet kurio kito tarpuskaitos nario vardu laikomo turto ir pozicijų ir nuo savo pačios turto.

2. Pagrindinė sandorio šalis siūlo atskirai registruoti duomenis ir tvarkyti apskaitą, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo klientų vardu laikomo turto ir pozicijų (toliau – bendras klientų atskyrimas).

3. Pagrindinė sandorio šalis siūlo atskirai registruoti duomenis ir tvarkyti apskaitą, kad kiekvienas tarpuskaitos narys pagrindinės sandorio šalies sąskaitose galėtų atskirti tam tikro kliento vardu laikomą turtą ir pozicijas nuo kitų klientų vardu laikomo turto ir pozicijų (toliau – atskiro kliento atskyrimas). Pagrindinė sandorio šalis, gavusi tarpuskaitos narių prašymą, suteikia jiems galimybę atidaryti daugiau sąskaitų jų arba jų klientų vardu.

4. Tarpuskaitos narys atskirai registruoja duomenis ir tvarko apskaitą, kad galėtų pagrindinės sandorio šalies sąskaitose bei savo paties sąskaitose atskirti savo turtą ir pozicijas nuo savo klientų vardu pagrindinės sandorio šalies laikomo turto ir pozicijų.

5. Tarpuskaitos narys savo klientams siūlo bent galimybę rinktis bendrą klientų atskyrimą arba atskiro kliento atskyrimą ir informuoja klientus apie su šiomis alternatyvomis susijusias sąnaudas ir 7 dalyje nurodytą apsaugos lygį. Klientas savo pasirinkimą patvirtina raštu.

6. Klientui pasirinkus atskiro kliento atskyrimą, kliento reikalavimą viršijantis perviršis taip pat pateikiamas pagrindinei sandorio šaliai ir atskiriamas nuo kitų klientų ar tarpuskaitos narių perviršio bei apsaugomas nuo nuostolių, susijusių su kitoje sąskaitoje užregistruotomis pozicijomis.

7. Pagrindinė sandorio šalis ir tarpuskaitos nariai viešai atskleidžia informaciją apie apsaugos lygius ir išlaidas, susijusias su skirtingais jų teikiamo atskyrimo lygiais, ir siūlo tas paslaugas pagrįstomis komercinėmis sąlygomis. Išsami informacija apie skirtingus atskyrimo lygius apima atitinkamų siūlomų atskyrimo lygių pagrindinių teisinių pasekmių aprašą, įskaitant informaciją apie atitinkamose jurisdikcijose taikytiną nemokumo teisę.

8. Pagrindinė sandorio šalis turi naudojimosi teisę, susijusią su garantinėmis įmokomis arba į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamomis įmokomis, surinktomis pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito 2 straipsnio 1 dalies c punkte, jeigu tokio susitarimo naudojimas yra numatytas jos veiklos taisyklėse. Tarpuskaitos narys raštu patvirtina, kad pritaria veiklos taisyklėms. Pagrindinė sandorio šalis viešai paskelbia apie tą naudojimosi teisę, kuri įgyvendinama pagal 47 straipsnį.

9. Reikalavimas pagrindinės sandorio šalies sąskaitose atskirti turtą ir pozicijas yra įvykdytas, jei:

a) turtas ir pozicijos registruojami atskirose sąskaitose;

b) užkertamas kelias atskirose sąskaitose užregistruotų pozicijų tarpusavio įskaitai;

c) turtas, apimantis vienoje sąskaitoje užregistruotas pozicijas, apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su kitoje sąskaitoje užregistruotomis pozicijomis.

10. Turtas pažymėtas nuoroda į įkaitą, skirtą pozicijoms padengti, numatant teisę perleisti turtą, lygiavertį tam įkaitui, arba bet kokio įkaito realizavimo įplaukas, tačiau neapimant į įsipareigojimų neįvykdymo fondą mokamų įmokų.

11. Valstybių narių nacionaliniai nemokumo teisės aktai netrukdo pagrindinei sandorio šaliai turto ir pozicijų, įrašytų į šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytas sąskaitas, atžvilgiu veikti pagal 48 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis.