140 straipsnis. Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normų apskaičiavimas

1. Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normą sudaro svertinis anticiklinio rezervo normų, taikomų atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, arba taikomų šiam straipsniui pagal 139 straipsnio 2 arba 3 dalį, vidurkis.

Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos, apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytą svertinį vidurkį, kiekvienai taikytinai anticiklinio rezervo normai taikytų savo bendrą nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikį, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II ir IV antraštines dalis ir susijusį su atitinkamomis kredito pozicijomis atitinkamoje teritorijoje, padalintą iš jų bendro nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikio, susijusio su visomis atitinkamomis kredito pozicijomis.

2. Jeigu pagal 136 straipsnio 4 dalį paskirta institucija nustato anticiklinio rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamoms kredito pozicijoms, turimoms tos paskirtos institucijos valstybėje narėje (toliau – A valstybė narė), atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus, taip pat, jei reikia, apskaičiuojant su atitinkama įstaiga susijusią konsoliduoto kapitalo dalį, būtų taikomos šios rezervo normos:

a) šalyje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;

b) kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko anticiklinio rezervo normą, kurią sudaro 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, paskirta institucija nėra pripažinusi didesnės už 2,5 % rezervo normos pagal 137 straipsnio 1 dalį;

c) kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko A valstybės narės paskirtos institucijos nustatytą anticiklinio rezervo normą, jei valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, yra pripažinusios tą rezervo normą pagal 137 straipsnį.

3. Jeigu atitinkamos trečiosios valstybės institucijos nustatyta anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei yra didesnė kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamoms toje trečiojoje valstybėje turimoms kredito pozicijoms, atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus, taip pat, jei reikia, apskaičiuojant su atitinkama įstaiga susijusią konsoliduoto kapitalo dalį, būtų taikomos šios rezervo normos:

a) įstaigos taiko anticiklinio rezervo normą, kuri sudaro 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, paskirta institucija nėra pripažinusi didesnės kaip 2,5 % rezervo normos pagal 137 straipsnio 1 dalį;

b) įstaigos taiko atitinkamos trečiosios valstybės institucijos nustatytą anticiklinio rezervo normą, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, yra pripažinusios rezervo normą pagal 137 straipsnį.

4. Atitinkamas kredito pozicijas sudaro visų klasių pozicijos, išskyrus nurodytąsias Reglamento (ES) Nr. 575/2013 112 straipsnio a–f punktuose, kurioms taikomas:

a) nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikis pagal to reglamento trečios dalies II antraštinę dalį;

b) jeigu pozicija įtraukta į prekybos knygą – nuosavų lėšų, reikalingų specifinei rizikai pagal to reglamento trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių arba papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikai pagal to reglamento trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių padengti, poreikis;

c) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju – nuosavų lėšų poreikis pagal to reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių.

5. Įstaigos nustato atitinkamos kredito pozicijos geografinę vietą vadovaudamosi pagal 7 dalį priimtais techniniais reguliavimo standartais.

6. Atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus:

a) anticiklinio rezervo norma valstybei narei taikoma nuo datos, kuri nurodoma informacijos skelbime pagal 136 straipsnio 7 dalies e punktą arba 137 straipsnio 2 dalies c punktą, jeigu tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

b) laikantis c punkto, anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei taikoma praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai atitinkama trečiosios valstybės institucija paskelbia pakeistą rezervo normą, nepaisant to, ar ta institucija reikalauja, kad toje trečiojoje valstybėje įsteigtos įstaigos pakeitimą pradėtų taikyti per trumpesnį laikotarpį, jei tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

c) jeigu įstaigos buveinės valstybės narės paskirta institucija nustato anticiklinio rezervo normą trečiajai valstybei pagal 139 straipsnio 2 arba 3 dalį arba pripažįsta anticiklinio rezervo normą trečiajai valstybei pagal 137 straipsnį, ta rezervo norma pradedama taikyti nuo informacijos skelbime nurodytos datos pagal 139 straipsnio 5 dalies c punktą arba 137 straipsnio 2 dalies c punktą, jeigu tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

d) anticiklinio rezervo norma pradedama taikyti iškart, jeigu tuo sprendimu rezervo norma sumažinama.

Taikant b punktą laikoma, kad pakeista anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei paskelbta tą dieną, kai ją atitinkama trečiosios valstybės institucija paskelbia pagal taikytinas nacionalines taisykles.

7. EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 5 dalyje nurodytos geografinės atitinkamų kredito pozicijų vietos nustatymo metodą.

EBI tų reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.