57a straipsnis

1. Valstybės narės reikalauja, kad visi kredito ir finansų įstaigų atitiktį šiai direktyvai prižiūrinčiose kompetentingose institucijose dirbantys ar dirbę asmenys ir tokių kompetentingų institucijų vardu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį.

Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, konfidenciali informacija, kurią pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys gauna atlikdami savo pareigas pagal šią direktyvą, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma tokiu būdu, kad nebūtų įmanoma atpažinti konkrečių kredito ir finansų įstaigų.

2. 1 dalies nuostatos netrukdo keistis informacija:

a) kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms kredito ir finansų įstaigas valstybėje narėje pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūra;

b) kompetentingoms institucijoms, prižiūrinčioms kredito ir finansų įstaigas skirtingose valstybėse narėse pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus, susijusius su kredito ir finansų įstaigų priežiūra, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), kuris veikia vadovaudamasis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013. Tiems informacijos mainams taikomos 1 dalyje nurodytos profesinės paslapties sąlygos.

Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 10 d. kompetentingos institucijos, pagal šią direktyvą prižiūrinčios kredito ir finansų įstaigas, ir ECB, veikdamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 27 straipsnio 2 dalį bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 56 straipsnio pirmos pastraipos g punktą, padedami Europos priežiūros institucijų, sudaro susitarimą dėl praktinių informacijos mainų aspektų.

3. Kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčios kompetentingos institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 1 dalį, šia informacija naudojasi tik:

a) tiek, kiek tai būtina atliekant savo pareigas pagal šią direktyvą arba kitus teisėkūros aktus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, riziką ribojančio kredito ir finansų įstaigų reguliavimo ir priežiūros srityse, įskaitant sankcijų skyrimą;

b) pateikdamos apeliacinį skundą dėl kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčios kompetentingos institucijos sprendimo, įskaitant teismo procesą;

c) kai inicijuojami teismo procesai pagal specialias nuostatas, numatytas šios direktyvos taikymo sritį arba prudencinio reguliavimo bei kredito ir finansų įstaigų priežiūros sritis apimančiuose Sąjungos teisės aktuose.

4. Valstybės narės užtikrina, kad už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą atsakingos kompetentingos institucijos šios direktyvos tikslais kuo glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje nepaisant jų pobūdžio ar statuso. Toks bendradarbiavimas taip pat apima gebėjimą neviršijant prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų atlikti tyrimus prašymą pateikusios kompetentingos institucijos vardu ir vėliau keistis vykdant tą tyrimą gauta informacija.

5. Valstybės narės gali leisti savo nacionalinėms kredito ir finansų įstaigas prižiūrinčioms kompetentingoms institucijoms sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriais būtų numatytas bendradarbiavimas ir keitimasis konfidencialia informacija su trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis, kurios yra tų kompetentingų institucijų partnerės. Tokie bendradarbiavimo susitarimai sudaromi remiantis abipusiškumo principu ir tik tuomet, jeigu atskleidžiamai informacijai taikoma profesinės paslapties reikalavimų, kurie turi būti bent lygiaverčiai nurodytiesiems 1 dalyje, garantija. Konfidenciali informacija, kuria keičiamasi pagal tuos bendradarbiavimo susitarimus, turi būti naudojama tų institucijų priežiūros užduotims atlikti.

Jeigu informacijos, kuria keičiamasi, šaltinis yra kita valstybė narė, informacija gali būti atskleista tik gavus aiškų kompetentingos institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimą ir, atitinkamais atvejais, gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais ta institucija davė savo sutikimą.