9 straipsnis. Oficialios kontrolės bendrosios taisyklės

1. Kompetentingos institucijos reguliariai, remdamosi rizika ir pakankamai dažnai vykdo visų veiklos vykdytojų oficialią kontrolę, atsižvelgdamos į:

a) nustatytą riziką, susijusią su:

i) gyvūnais ir prekėmis;

ii) veiklos vykdytojų kontroliuojama veikla;

iii) veiklos vykdytojų veiklos ar operacijų vieta;

iv) produktų, procesų, cheminių ar kitų medžiagų, kurios gali daryti poveikį maisto saugai, vientisumui ir visavertiškumui ar pašarų saugai, gyvūnų sveikatai ar gerovei, augalų sveikatai, arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju, kurios taip pat gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, naudojimu;

b) bet kokią informaciją, rodančią tikimybę, kad vartotojai gali būti suklaidinti, visų pirma, dėl maisto pobūdžio, tapatybės, savybių, sudėties, kiekio, galiojimo laiko, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar auginimo metodo;

c) ankstesnius su veiklos vykdytojais susijusius duomenis apie atliktos jų oficialios kontrolės rezultatus ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių laikymąsi;

d) pačių veiklos vykdytojų ar trečiosios šalies jų prašymu atliktos kontrolės, įskaitant, atitinkamais atvejais, privačias kokybės užtikrinimo sistemas, siekiant nustatyti, ar laikomasi 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, patikimumą ir rezultatus ir

e) visą informaciją, kuri galėtų rodyti, kad nesilaikoma 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.

2. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo reguliariai ir pakankamai dažnai, dažnumą nustatant remiantis rizika, siekdamos nustatyti galimus tyčinius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, ir atsižvelgdamos į informaciją apie tokius pažeidimus, perduodamą naudojantis 102–108 straipsniuose numatytais administracinės pagalbos mechanizmais, ir į visą kitą informaciją, rodančią, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.

3. Prieš pateikiant rinkai ar prieš vežant tam tikrus gyvūnus ir prekes atliekama oficiali kontrolė oficialiems sertifikatams ar oficialiems patvirtinimams išduoti, kaip reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, kad būtų galima gyvūnus ar prekes pateikti rinkai arba vežti, turi būti atliekama laikantis:

a) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ir

b) Komisijos pagal 18–27 straipsnius priimtų taikytinų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

4. Oficiali kontrolė atliekama iš anksto nepranešus, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas yra būtinas ir tinkamai pagrįstas, kad būtų galima atlikti oficialią kontrolę. Oficialios kontrolės, kurios prašo veiklos vykdytojas, atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti, ar oficiali kontrolė turi būti atliekama iš anksto pranešus, ar ne. Oficiali kontrolė iš anksto pranešus nepanaikina galimybės vykdyti oficialią kontrolę iš anksto nepranešus.

5. Oficiali kontrolė kiek įmanoma atliekama taip, kad veiklos vykdytojams tektų kuo mažesnė administracinė našta, o jų veikla būtų sutrikdyta kuo mažiau, tačiau nedarant neigiamo poveikio tos kontrolės veiksmingumui.

6. Kompetentingos institucijos atlieka oficialią kontrolę tuo pačiu būdu, kartu atsižvelgdamos į poreikį pritaikyti kontrolę konkrečioms situacijoms, nepriklausomai nuo to, ar atitinkami gyvūnai ir prekės:

a) yra Sąjungos rinkoje, nesvarbu, ar jie yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, ar kitos valstybės narės kilmės;

b) turi būti eksportuoti iš Sąjungos arba

c) yra įvežami į Sąjungą.

7. Kiek to griežtai reikia oficialiai kontrolei organizuoti, paskirties valstybės narės gali reikalauti, kad veiklos vykdytojai, kuriems iš kitos valstybės narės pristatomi gyvūnai ar prekės, praneštų apie tokių gyvūnų ar prekių atvežimą.