31 straipsnis. Užskaita

Taikant šį skirsnį, investicinė įmonė gali, pirma, visiškai suderintus sandorius, įtrauktus į užskaitos sutartį, laikyti vienu sandoriu, kurio sąlyginė pagrindinė suma lygi grynosioms įplaukoms, antra, taikyti užskaitą kitiems sandoriams, kuriems taikoma novacija ir visi investicinės įmonės ir jos sandorio šalies tarpusavio įsipareigojimai savaime sujungiami taip, kad novacija teisėtai pakeičia vieną bendrą ankstesnių bendrųjų įsipareigojimų užskaitos sumą, ir, trečia, taikyti užskaitą kitiems sandoriams, jei investicinė įmonė užtikrina šių sąlygų tenkinimą:

a) su sandorio šalimi sudaryta užskaitos sutartis ar kitoks susitarimas, kuriuo sukuriamas vienas visus įtrauktus sandorius apimantis teisinis įsipareigojimas, pagal kurį investicinė įmonė turėtų teisę gauti arba būtų įpareigota sumokėti tik grynąją įtrauktų atskirų sandorių teigiamų ir neigiamų verčių pagal rinkos kainą sumą, tuo atveju, jei sandorio šalis neįvykdo savo įsipareigojimų dėl kurios nors iš šių priežasčių:

i) negebėjimo įvykdyti įsipareigojimų;

ii) bankroto;

iii) likvidavimo arba

iv) panašių aplinkybių;

b) užskaitos sutartyje nėra jokios sąlygos, pagal kurią, jei kuri nors sandorio šalis neįvykdytų įsipareigojimų, įsipareigojimus vykdanti sandorio šalis galėtų mokėti tik dalį sumos arba visai nemokėti įsipareigojimų nevykdančiai šaliai, net jei įsipareigojimų nevykdanti šalis yra pirminis kreditorius;

c) investicinė įmonė turi nepriklausomą, rašytinę ir pagrįstą teisinę nuomonę, kad užskaitos sutarties teisinio užginčijimo atveju investicinės įmonės reikalavimai ir įsipareigojimai bus lygiaverčiai nurodytiesiems a punkte pagal šią teisinę tvarką:

i) šalies, kurioje įsteigta sandorio šalis, įstatymus,

ii) jei tai susiję su sandorio šalies užsienio filialu, šalies, kurioje yra filialas, įstatymus;

iii) atskirus sandorius, įtrauktus į užskaitos susitarimą, reglamentuojančius įstatymus arba

iv) įstatymus, reglamentuojančius bet kokias sutartis ar susitarimus, būtinus užskaitai vykdyti.