10 straipsnis. Vertinimo ir tikrinimo sistemos

1. Produkto eksploatacinių savybių, susijusių su jo esminėmis charakteristikomis, kaip nustatyta pagal 5 ir 6 straipsnius priimtose darniosiose techninėse specifikacijose arba 31 straipsnyje nurodytuose Europos vertinimo dokumentuose, arba produkto atitikties pagal 7 straipsnį priimtiems produktui keliamiems reikalavimams vertinimas ir tikrinimas atliekami naudojant vieną ar daugiau IX priede išdėstytų sistemų.

2. Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šį reglamentą, kuriais kiekvienai produktų šeimai ar produktų kategorijai nustatoma taikytina IX priede nurodyta vertinimo ir tikrinimo sistema. Tais deleguotaisiais aktais tai pačiai produktų šeimai ar produktų kategorijai gali būti nustatytos skirtingos vertinimo ir tikrinimo sistemos, diferencijuojant pagal esminę charakteristiką ar produktui keliamą reikalavimą. Vertinimo ir tikrinimo sistemos nustatomos prieš pradedant taikyti darniąsias technines specifikacijas arba Europos vertinimo dokumentus.

3. Pagal 2 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į numatytąjį panaudojimą, galimą žalą dėl produkto trūkumų, produkto jautrumą eksploatacinių savybių pokyčiams gamybos sąlygomis, klaidų tikimybę jį gaminant ir galimybę lengvai aptikti gamybos klaidas. Tie deleguotieji aktai pritaikomi prie atitinkamų produktų šeimų ar produktų kategorijų ir jais kuo labiau sumažinama gamintojams tenkanti našta, kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos bei saugos ir aplinkos apsaugos lygį.

4. Komisijai pagal 89 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti IX priedą, kad:

a) būtų įvestos papildomos vertinimo ir tikrinimo sistemos, kai to reikia siekiant prisitaikyti prie technikos pažangos arba

b) būtų iš dalies pakeistos esamos vertinimo ir tikrinimo sistemos, siekiant kovoti su sistemingu notifikuotųjų įstaigų ar gamintojų reikalavimų nesilaikymu ir suderinti jose nustatytų reikalavimų ar pareigų taikymą, tokiais pakeitimais neįtraukiant ar nepanaikinant jokių sistemoje nustatytų užduočių.

Priimdama deleguotuosius aktus pagal a punktą, Komisija negali nustatyti papildomų sistemų, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojams nustatomos griežtesnės pareigos nei numatytosios 1 ⁺ sistemoje. Be to, Komisija gali įvesti tokias papildomas sistemas tik tada, kai akivaizdu, kad nepakanka gairių dėl esamų sistemų taikymo.