15 punktas

15. REIKALAVIMAI MĖŠLUI ŠALINTI, KAUPTI IR NAUDOTI

15.1. Visų tvartų gyvulių perdarynes bei guoliavietes rekomenduotina kreikti.

Rekonstruojant esamus galvijų pastatus su bekraike mėšlo šalinimo sistema, rekomenduojama juos pertvarkyti ir galvijus laikyti ant kraiko.

15.2. Iš galvijų tvartų kraikinis mėšlas šalinamas stacionarinio tipo (grandikliniais, strypiniais, skreperiniais transporteriais) arba mobiliomis mechaninėmis (buldozeriais, įvairių tipų krautuvais) priemonėmis.

15.3. Iš tvarto į mėšlidę mėšlas gali būti tiekiamas stacionarinėmis (įvairių tipų transporteriais) arba mobiliomis (buldozeriais, traktorinėmis priekabomis) priemonėmis. Mažiau kraiko turintis mėšlas į mėšlidę gali būti transportuojamas vamzdžiais stūmokliniais siurbliais.

15.4. Galvijų pastatuose atviri mėšlo šalinimo kanalai, kai mėšlas iš jų šalinamas kasdien, turi būti ne gilesni kaip 20 cm. Šalinant mėšlą rečiau (kas 7–14 dienų ir daugiau), mėšlo kaupimo kanalai gilesni, tuomet į juos klojamas pradinis kraiko sluoksnis, sumažinantis kanalo gylį iki 20 cm.

Šie reikalavimai netaikomi tiems galvijų pastatams, kuriuose kreikiama ir mėšlas kaupiamas visame grindų plote iki ėdžių.

15.5. Prie galvijų tvartų įrengiamos mėšlidės mėšlui kaupti ir paruošti.

Turint laukuose įrengtas specialias organinių atliekų kompostavimo aikšteles, mėšlidžių prie tvarto galima atsisakyti. Tačiau ir pastaruoju atveju prie tvarto būtina įrengti aikštelę laikinai, 10 dienų laikotarpiui, mėšlui kaupti.

15.6. Mėšlides kraikiniam mėšlui tikslinga įrengti aikštelės tipo įgilintas arba antžemines (įvertinus gruntinio ir paviršinio vandens lygį polaidžio metu).

Į mėšlides neturi patekti paviršiniai vandenys, o iš mėšlo išsisunkusios srutos turi būti surenkamos į srutų surinkimo rezervuarus.

Nurodžius projektavimo užduotyje, mėšlidė gali būti suprojektuota su pastoge arba uždara – pastato tipo.

15.7. Pakrovimo-iškrovimo darbai mėšlidėje gali būti mechanizuojami panaudojant mobilius krautuvus arba stacionarias pakrovimo-iškrovimo priemones (sijinius kranus ir kt.).

15.8. Kraikinio mėšlo mėšlidė turi būti įrengiama kaip galima toliau nuo pieno bloko. Šalinant mėšlą transporteriais, mėšlidę galima blokuoti prie aklinos tvarto sienos dalies. Kai mėšlas tekus, jis gali būti sutirštinamas kompostuojant su durpėmis, šiaudais, pjuvenomis ir kitomis organinėmis medžiagomis.

15.9. Bekraikio mėšlo atviros mėšlidės gali būti statomos ne arčiau kaip 15 m nuo tvartų.

15.10. Taikant besaitį gyvulių laikymą ant grotelinių grindų, po jomis gali būti įrengti skysto mėšlo kanalai-rezervuarai, kuriuose tilptų 6-12 mėnesių mėšlas.

15.11. Mėšlidėje turi tilpti 6 mėnesių mėšlas. Tačiau, įvertinus vietos sąlygas ir aptarus tai projektavimo užduotyje, mėšlidės talpa gali būti keičiama, suderinus su Aplinkos apsaugos tarnyba.

5.12. Visos mėšlo šalinimo, kaupimo ir apdorojimo sistemos turi būti patikimai hidroizoliuotos, kad srutos nepatektų į gruntinius vandenis, o pastarieji – į mėšlo sistemas.

15.13. Infekcinių ligų atvejais mėšlas turi būti nukenksminamas cheminiu, terminiu, biologiniu, anaerobiniu būdais.

15.14. Įvairaus amžiaus galvijų grupių išskiriamas per parą vidutinis ekskrementų kiekis pateikiamas 15.1 lentelėje. Apytikrės mėšlidės talpos – 21.1 priede.

15.15. Melžykloje nuo vienos karvės per parą susidaro 20 l užterštų nuotekų. Jų užterštumas yra ekvivalentus 2–3% paros ekskrementų kiekiui.