6 punktas

6. Penimi suaugę galvijai – daugiau kaip 18 mėn.

3.3. Atsižvelgiant į užsakovo pageidavimą ir konkrečias ūkio sąlygas, melžiamų karvių fermos gali būti projektuojamos pilnos arba dalinės bandos apyvartos. Projektuojamos fermos karvių apsiveršiavimo metinio sezoniškumo koeficientą pateikia užsakovas. Jei projektavimo užduotyje šis koeficientas nenurodytas, pasirenkama, kad 60% karvių veršiuosis pirmajame, o 40% – antrajame pusmetyje. Tada atskiroms gyvulių grupėms vietų skaičius ir patalpų plotai apskaičiuojami pagal 3.1 lentelėje pateiktus koeficientus.

3.1 lentelė. Rekomenduojami koeficientai įvairių grupių galvijų vietų skaičiui ir patalpų plotams apskaičiuoti pilnos bandos apyvartos fermose (bandoje 45% karvių)

Gyvulių grupės

Pieninių galvijų ferma

Mėsinių galvijų ferma

Karvės, iš jų:

1,0

1,0

– melžiamos

0,75

–

– užtrūkusios

0,13

–

– besiveršiuojančios veršiavimosi patalpoje

0,12

0,30

– su žindukliais veršeliais

–

0,70

Veršingos telyčios – 2 mėn. iki apsiveršiavimo

0,12

0,20

Naujagimiai veršeliai – iki 2–3 sav.

0,1

–

Veršeliai – nuo 2 sav. iki 6 mėn.

0,4

–

Telyčaitės – 6-(15–16) mėn.

0,35

–

Veršingos telyčios – (15–16)-(22–23) mėn.

0,35

–

Mėsinių veislių prieauglis – 8–18 mėn.

–

1,10

Iš viso:

2,32

2,30

Pastaba. Koeficientai, vietų skaičiui apskaičiuoti, lentelėje pateikti su sąlyga, kad fermoje per metus išbrokuojama 25% karvių. Brokuojant daugiau arba mažiau kaip 25% karvių, šiuos koeficientus reikia atitinkamai koreguoti.

4. GALVIJŲ LAIKYMO SISTEMOS IR BŪDAI

4.1. Galvijų fermose gali būti taikomos dvi gyvulių laikymo sistemos:

– tvartinė-ganyklinė – žiemą gyvuliai laikomi tvarte, o vasarą ganomi ganyklose;

– tvartinė – gyvuliai žiemą ir vasarą laikomi tvarte.

4.2. Tiek vienoje, tiek kitoje sistemoje gali būti taikomi du laikymo tvarte būdai:

– saitinis – gyvuliai laikomi pririšti;

– besaitis – gyvuliai laikomi palaidi.

4.3. Saitinio laikymo variantai, kai karvės rišamos rankomis saitu su grupinio paleidimo įtaisu:

– trumpas pririšimas;

– ilgas pririšimas.

4.4. Besaičio laikymo variantai:

– paprastasis besaitis – galvijai laikomi palaidi ant grotelinių grindų arba kraiko;

– besaitis boksinis – galvijai laikomi palaidi ant nekreikiamų arba grotelinių grindų, po kuriomis įrengiami mėšlo surinkimo kanalai. Galvijų poilsiui įrengiami kreikiami arba nekreikiami su specialia danga boksai;

– besaitis kombiboksinis – palaidų galvijų laikymo būdas perdarynėse. Kombibokse galvijas gali būti fiksuojamas mechaniniu būdu ir paleidžiamas su grupinio paleidimo įtaisu.

4.5. Galvijų laikymo būdas ir sistema nurodoma projektavimo užduotyje. Pasirenkamas tas gyvulių laikymo variantas, kuris užtikrina gerą gyvulių sveikatą ir didelį produktyvumą, mažas pašarų, darbo bei pinigines sąnaudas, leidžia gauti ekologiškai švarią produkciją ir gali apsaugoti aplinką nuo užteršimo gamybos atliekomis.

4.6. Galvijus laikant pririštus (šis būdas plačiausiai taikytinas karvėms ir penimiems galvijams), jie rišami individualiose kreikiamose (kartais nekreikiamose) perdarynėse. Gyvuliai šeriami, girdomi ir melžiami perdarynėse. Karvės kasdien 1-2 val. gali būti išvaromos į diendaržius.

4.7. Saitinio laikymo tvartuose, užsakovui pageidaujant, užtrūkusios karvės gali būti išskiriamos į atskirą grupę. Tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių, rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi gardą, o laikant daugiau kaip 50 karvių – atskirą veršiavimosi patalpą.

4.8. Besaičio laikymo tvartuose galvijus laikyti grupėmis ant kraiko pusiau giliuose ar giliuose tvartuose arba jų poilsiui numatyti kreikiamus arba nekreikiamus individualius boksus ar kombiboksus. Šeriami ir girdomi patalpoje gyvuliai turi laisvai prieiti prie ėdžių ir girdyklų bet kuriuo paros metu. Šėrimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis, kaip gyvulių skaičius grupėje. Karvėms melžti įrengiama melžykla.

4.9. Besaičio laikymo tvartuose karvės turi būti skirstomos į šias grupes:

– melžiamos,

– užtrūkusios,

– besiveršiuojančios.

Melžiamos karvės gali būti skirstomos į grupes pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą. Užtrūkusios karvės išskiriamos į atskirą grupę. Būtina įrengti veršiavimosi gardus. Didesnėse kaip 20 karvių fermose rekomenduotina įrengti atskirą veršiavimosi patalpą, kurioje vienas veršiavimosi gardas skiriamas 30 karvių.

4.10. Naujagimiai veršeliai (iki 2–3 sav.) laikomi profilaktoriume, individualiuose gardeliuose. Pirmąsias 5–7 dienas gali būti laikomi prie karvės.

4.11. Nuo 2–3 sav. iki 4 mėn. veršeliai laikomi grupiniuose garduose ant gausiai kreikiamų grindų. Girdomi nenugriebtu ir separuotu pienu bei pieno pakaitalais. Šeriami šienu, koncentratais, smulkintais runkeliais ir pratinami ėsti kitus pašarus.

4.12. Nuo 4 mėn. telyčaites būtina atskirti nuo buliukų.

4.13. Iš vienos fermos į kitą veršeliams pervežti naudojamos transporto priemonės žiemos metu turi būti apšiltintos.

4.14. Pakaitiniam prieaugliui ir veršingoms telyčioms iki 6–7 veršingumo mėnesio taikytinas besaitis laikymas, leidžiant laisvai išeiti į diendaržį.

4.15. Penimą prieauglį iki 8–12 mėn. tikslinga laikyti palaidą, o vėliau – pririštą.

4.16. Mėsinių veislių galvijams taikomas turinis apsiveršiavimas žiemą arba pavasarį. Apsiveršiavimų turas vyksta ne ilgiau kaip 1,5–2,0 mėn. Karvė veršelius žindo 6–8 mėn.

4.17. Planuojant mėsinių karvių veršiavimąsi žiemą, įrengiama apšiltinta veršiavimosi patalpa.

4.18. Mėsinių veislių karvėms veršiuotis įrengiami individualūs boksai, į kuriuos jos atvaromos 5–10 d. prieš apsiveršiavimą ir laikomos čia 5–10 d. po apsiveršiavimo. Po to karvės su veršeliais išvaromos į grupinius gardus. Prie šių gardų įrengiami gardeliai su ėdžiomis veršeliams papildomai šerti.

Gardelių tvoroje daromos 70–80 cm pločio landos veršeliams laisvai įeiti ir išeiti bet kuriuo paros metu.

Karves apsėklinus, jos su veršeliais pervaromos į kitą grupinį gardą, prie kurio įrengtas toks pat gardelis veršeliams papildomai šerti. 8 mėn. veršeliai atskiriami nuo karvių ir pervaromi į prieauglio patalpas. Atjunkytos karvės laikomos palaidos ir ruošiamos kitam apsiveršiavimui.

5. FERMOS STATINIAI

5.1. Fermos statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes:

– pagrindiniai gamybiniai pastatai ir priestatai;

– aptarnaujančios paskirties statiniai (saugyklos, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai ir tinklai, buities, veterinarinės ir kitos paskirties statiniai).

5.2. Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų rekomenduojama nomenklatūra ir patalpos pateiktos 5.1 lentelėje.

5.1 lentelė. Pagrindinių gamybinių pastatų ir priestatų nomenklatūra

Pagrindinių gamybinių pastatų bei priestatų nomenklatūra

Rekomenduojama patalpų visuma

Saitinio karvių laikymo karvidė

a) Karvių laikymo patalpa

b) Patalpa arba vieta inventoriui

c) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti

Besaičio karvių laikymo karvidė

a) Karvių laikymo patalpa

b) Patalpa arba vieta inventoriui

Melžimo-pieno blokas prie besaičio laikymo karvidžių

a) Melžykla

b) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa

c) Vakuumo siurblinė

d) Šaldymo įrenginių patalpa

e) Pieno kokybės nustatymo laboratorija

f) Patalpa arba bunkeris laikinai koncentruotų pašarų atsargai laikyti

g) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa

Pieno blokas prie saitinio laikymo karvidžių

a) Pieno surinkimo, pirminio paruošimo, laikymo ir plovimo patalpa

b) Vakuumo siurblinė

c) Šaldymo įrenginių patalpa

d) Pieno kokybės nustatymo laboratorija

e) Plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo ir ruošimo patalpa

Veršiavimosi skyrius-patalpa

a) Besiveršiuojančių karvių laikymo patalpa

b) Profilaktoriumas iki 2–3 sav. veršeliams laikyti

c) Patalpa arba vieta laikinai pašarų atsargai laikyti

d) Patalpa arba vieta inventoriui

e) Patalpa arba vieta kraikui laikinai saugoti

f) Budinčio personalo patalpa

g) Vakuumo siurblinė

h) Pieno surinkimo-plovimo patalpa

Veršidė

a) Patalpa veršeliams

b) Pieno laikymo, pašarų paruošimo-plovimo patalpa su virykle

c) Pašarų paruošimo ir laikinų atsargų saugojimo patalpa

d) Patalpa arba vieta inventoriui

e) Patalpa arba vieta laikinai kraikui saugoti

f) Budinčio personalo patalpa

Prieauglio tvartas

a) Patalpa prieaugliui

b) Patalpa arba vieta inventoriui

Diendaržiai

Sekcijos gyvuliams

5.3. Galvijų tvarte atskiroje vietoje ar patalpoje galima laikyti arklius fermai aptarnauti.

5.4. 200 vietų karvides rekomenduotina palikti tik rekonstruojamuose pastatuose. Rekonstruojant didesnės talpos tvartus, rekomenduojama juos suskirstyti į mažesnės talpos izoliuotas sekcijas.

5.5. Tvartų ir izoliuotų sekcijų talpa nustatoma pagal gyvulių technologinių grupių dydžius, jų judėjimo grafiką ir minimalų aptarnaujančio personalo poreikį.

5.6. Priklausomai nuo naudojamų įrenginių ir taikomų technologijų, patalpų visumą, nurodytą 5.1 lentelėje, pastatuose galima keisti.

5.7. Esant technologinei galimybei, patalpos gali būti sutapdinamos.

5.8. Patalpos, skirtos laikinai saugoti koncentruotus ir mineralinius pašarus, gali būti numatomos gyvulių laikymo pastate arba blokuojamos prie jo, įrengiant tiesioginį įėjimą į gyvulių laikymo patalpas.

5.9. Laikant karves pririštas, jas sėklinti stovėjimo vietose. Kai karvės palaidos, įrengiami specialūs sėklinimo gardai.

5.10. Mažų fermų vakuumo siurblinėse gali būti įrenginių remonto darbo vieta.

5.11. Aptarnaujančios paskirties statiniai pateikiami 5.2 lentelėje.

5.2 lentelė. Aptarnaujančios paskirties statiniai

Statinių grupė

Statinių nomenklatūra

Pagalbiniai gamybiniai

a) Pašarų ruošykla (projektuojama nurodžius projektavimo užduotyje)

b) Veterinarinės paskirties pastatai ir įrenginiai:

– vetpunktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje)

– dezobarjeras

c) Automobilinės svarstyklės (projektuojamos nurodžius projektavimo užduotyje)

d) Techninio aptarnavimo punktas (projektuojamas nurodžius projektavimo užduotyje)

e) Inžineriniai įrenginiai ir tinklai:

– vandentiekio

– kanalizacijos

– elektros tiekimo

– šilumos tiekimo

g) Gyvulių priėmimo-išdavimo aikštelės (projektuojamos didelėse fermose, įrengiant jas

fermos aptvėrimo zonoje

h) Tvoros

Sandėliai, saugyklos

a) Pašarų ir kraiko sandėliai:

– šienui, šiaudams

– koncentruotiesiems pašarams

– šakniavaisiams

– silosui

– kitiems pašarams

– kraikui

b) Mėšlo kaupimo, saugojimo ir apdorojimo įrenginiai

c) Pastatai, pastogės ir aikštelės mechanizacijos priemonėms saugoti

Personalo-buitinės

a) Personalo patalpos

b) Buitinės patalpos

Pastabos:

1. Mažose sodybose statinių nomenklatūra supaprastinama, sutapatinant jų paskirtį ir geriau išnaudojant esamus kitus ūkio pastatus.

2. Personalo-buitinės paskirties pastatai ir patalpos projektuojami pagal tų objektų projektavimo normų reikalavimus.

6. REIKALAVIMAI FERMOS TERITORIJAI SUPLANUOTI, STATINIAMS IŠDĖSTYTI IR JŲ TARPUSAVIO RYŠIUI

6.1. Fermos teritorija turi būti kompaktiška. Fermos pastatus galima blokuoti, jei tai netrukdo technologiniam procesui, atitinka darbo saugos, sanitarinius, veterinarinius ir priešgaisrinius reikalavimus ir ekonomiškai tikslinga. Pastatų tarpusavio padėtį nusako technologinis procesas.

6.2. Fermos teritorija formuojama trimis zonomis:

– pagrindinių gamybinių pastatų,

– pašarų saugyklų,

– mėšlo kaupimo ir dorojimo įrenginių.

Visais atvejais reikia numatyti galimybę fermą plėsti.

6.3. Atstumus tarp statinių pasirinkti lygius priešgaisriniams atstumams, jei dėl technologinių reikalavimų nėra būtina juos didinti.

6.4. Galvijų laikymo pastatų orientacija turi būti dienovidinė (išilgine ašimi iš šiaurės į pietus), leidžiamas nuokrypis nuo rekomenduojamos orientacijos – 30o. Norint racionaliau išnaudoti saulės spindulių energiją, iki 12 m pločio pastatams leidžiama lygiagretinė (išilgine ašimi iš rytų į vakarus) orientacija.

6.5. Ferma turi būti suplanuota taip, kad ją aptarnaujantis išorės transportas kuo mažiau važinėtų fermos vidaus teritorija.

6.6. Melžimo-pieno ir pieno blokai su pagalbinėmis patalpomis jungiami su karvidėmis arba suplanuojami pačiuose karvidžių pastatuose.

6.7. Sodybos fermoje viename pastate laikant kiaules ir galvijus, tarp jų turi būti įrengta aklina pertvara. Paukščiai laikomi atskiroje patalpoje.

6.8. Diendaržiai su kieta danga dažniausiai įrengiami prie karvidžių išilginių sienų. Jie gali būti kreikiami.

6.9. Įrengus diendaržiuose ėdžias, pašarai į jas tiekiami neįvažiuojant į diendaržius. Virš ėdžių gali būti įrengiamos pavėsinės.

6.10. Tarp pašarų ir kraiko saugyklų ir pastatų gyvuliams laikyti numatyti minimalius atstumus.

6.11. Saugyklas, iš kurių gali sklisti aštrus ir nemalonus kvapas (mėšlidės, siloso tranšėjos ir kt.) įrengti kaip galima atokiau nuo pieno bloko.

6.12. Fermoje mėšlidę statyti pavėjui kitų pastatų atžvilgiu. Pašarų saugyklos turi būti aukštesnėje vietoje negu mėšlidė.

6.13. Veršiavimosi skyrius gali būti projektuojamas vienas visai fermai (kelioms karvidėms) atskirame bloke arba kiekvienai karvidei atskirai, blokuojant jį prie karvidės.

6.14. Fermose veršiavimosi skyriai nuo pagrindinių gamybinių patalpų, taip pat pagalbinės patalpos nuo galvijų laikymo patalpų turi būti atskirti nedegia arba sunkiai degia siena (pertvara) ir turėti atskirą išėjimą į lauką.