16 punktas
Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklių 16 punktas
16. ŠILUMOS, VANDENS GARŲ IR ANGLIES DVIDEGINIO IŠSKYRIMAS
16.1. Vieno gyvulio išskiriamas šilumos kiekis (srautas) pateiktas 16.1 lentelėje.
16.1 lentelėje pateiktas gyvulių išskiriamas bendrosios šilumos srautas, kai aplinkos temperatūra 10 ˚C. Koeficientas h bendrosios šilumos srauto perskaičiavimui, kai aplinkos temperatūra kita, pateiktas 16.2 lentelėje. Toje pat lentelėje nurodytas bendras vandens garų kiekis e, tenkantis bendrosios šilumos vienetui ir gyvulių laisvosios šilumos dalis nuo bendrosios e. Pastarosios reikšmės įvertina gyvulių ir patalpos išgarinamą vandens garų kiekį.
Norint surasti patalpos temperatūrai atitinkantį bendrosios šilumos srautą, 16.1 lentelėje pateikta reikšmė dauginama iš koeficiento h, t. y. gyvulys išskirs Q0 xh (W) bendrosios šilumos srautą. Ieškant bendrojo vandens garų srauto, bendrosios šilumos srauto reikšmė dauginama iš rodiklio e, t. y. vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (g/s) bendrąjį vandens garų srautą. Vienas gyvulys išskirs Q0 xhxe (W) laisvosios šilumos srautą. Q0 xhxe
16.2. Gyvulių išskiriamas anglies dvideginio kiekis, išsiskiriant bendrosios šilumos vienetui, yra 38 cm3/kJ arba 75 mg/kJ. T. y., vienas gyvulys išskiria 75 Q0 xh (mg/s) anglies dvideginio srautą.
16.3. Apskaičiuojant tvartų išorinių atitvarų apšiltinimą, šildymo ir vėdinimo įrenginių našumą tose patalpose, kuriose gyvulių masė keičiasi,
15.1 lentelė. Įvairaus amžiaus grupių galvijų per parą išskiriamas vidutinis ekskrementų kiekis
Ekskrementų pavadinimas
Rodikliai
Veisliniai buliai
Karvės
Veršeliai
Prieauglis
iki 2 mėn.
2–6 mėn.
pakaitinis 6–2 mėn.
Penimas 6–12 mėn.
pakaitinis 12–16 mėn. ir veršingos telyčios
penimas daugiau kaip 12 mėn.
Ekskrementai, iš jų:
Masė, kg
40
55
4,5
7,5
14
26
27
35
Drėgnumas, %
86,0
88,4
91,8
87,4
87,2
86,2
86,7
84,9
– išmatos
Masė, kg
30
35
1
5
10
14
20
23
Drėgnumas, %
83,0
85,2
80,0
83,0
83,5
79,5
83,5
80,1
– šlapimas
Masė, kg
10
20
3,5
2,5
4
12
7
12
Drėgnumas, %
95,0
94,1
95,1
96,2
96,5
94,1
96,0
94,2
Pastabos:
1. Ekskrementų sausos medžiagos tankis – 1250 kg/m3, sausosios dalies peleningumas – 16%.
2. Galvijų kraikinio mėšlo kiekis ir drėgnumas nustatomi įvertinus gyvulių laikymo sąlygas, kraiko kiekį ir jo drėgnumą. Galvijų paros ekskrementų kiekis apytikriai lygus 12% gyvulio masės.
3. Kraikinis mėšlas būna ne daugiau kaip 85% drėgnumo, bekraikis neatskiestas vandeniu – ne daugiau kaip 92%, o bekraikis atskiestas vandeniu ar nuotekomis – ne daugiau kaip 98% drėgnumo.
16.1 lentelė. Vieno gyvulio išskiriamos bendrosios šilumos srautas
Gyvulių grupė
Gyvulio masė, kg
Šilumos srautas Qo, W
Užtrūkusios karvės ir telyčios 2 mėnesiai iki veršiavimosi
400
720
500
800
600
880
Karvės, duodančios pieno per parą, kg:
5
400
760
500
850
600
900
10
400
800
500
900
600
960
15
400
840
500
950
600
1020
20
400
880
500
1000
600
1080
25
400
920
500
1050
600
1140
Buliai
600
1020
800
1200
1000
1400
Veršeliai nuo atsivedimo iki 6 mėn.
40
170
50
205
60
235
70
260
80
290
90
315
100
340
120
370
140
405
160
450
180
485
Prieauglis nuo 6 mėn., telyčios, penimi galvijai
200
520
250
600
300
660
350
700
400
760
450
810
500
900
gyvulių išskiriamos šilumos, vandens garų ir anglies dvideginio kiekiai imami pagal vidutinę gyvulio masę. Jeigu, pavyzdžiui, prieauglis auginamas nuo 180 iki 450 kg, pasirenkama gyvulio masė – 315 kg.
16.2 lentelė. Koeficientas h gyvulių bendrosios šilumos srautui perskaičiuoti bei rodikliai e – bendro vandens garų kiekio, tenkančio gyvuliui, – ir e – gyvulių laisvosios šilumos srautui apskaičiuoti
Patalpos temperatūra, ˚C
h
Kreikiamos patalpos
Nekreikiamos patalpos
e, g/kJ
e
e, g/kJ
e
0
1,06
0,09
0,78
0,10
0,75
5
1,03
0,11
0,73
0,11
0,73
10
1,00
0,14
0,65
0,15
0,63
15
0,97
0,18
0,55
0,21
0,48
20
0,94
0,22
0,45
0,29
0,28
25
0,91
0,26
0,35
0,35
0,13