2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Administracijos vadovai – centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2. Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos centrinės kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai centrinės kredito unijos narių palūkanų apyvartai centrinėje kredito unijoje.

3. Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.

4. Centrinė kredito unija – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio įstatymo nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šio įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.

5. Centrinės kredito unijos nario palūkanų apyvarta centrinėje kredito unijoje (toliau – apyvarta) – finansiniais metais centrinės kredito unijos nario gautų iš centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir centrinei kredito unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

6. Europos bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (su visais pakeitimais) įsteigta institucija.

7. Kredito unija – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.

8. Licencinės finansinės paslaugos:

1) indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;

3) elektroninių pinigų leidimas;

4) kitos finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.

9. Pagrindinis pajus – centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo metu turėti balso teisę sprendžiant centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.

10. Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą centrinės kredito unijos kapitale, suteikiantis centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.

11. Pajinis įnašas – asmens įmokėta į centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių įnašų sudaromas centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

12. Papildomas pajus – centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso teisės centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime, tačiau suteikiantis teisę gauti dividendus.

13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų su visais pakeitimais, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, Reglamente (ES) Nr. 2022/2554, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.