15 straipsnis. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

1. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės taikomos toje vietoje, kurioje teršalai išmetami iš įrenginio, ir nustatant tas vertes į jų sklaidą iki tos vietos neatsižvelgiama.

Kai teršalai netiesiogiai išleidžiami į vandenį, nustatant atitinkamo įrenginio išmetamųjų teršalų ribines vertes gali būti atsižvelgiama į už įrenginio ribų esančio nuotekų valymo įrenginio veiksmingumą, jeigu dėl to nedidėja aplinkos taršos lygis, garantuojamas lygiavertis aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygis, o ūkio subjektas, pasikonsultavęs su nuotekų valymo įrenginio operatoriumi, užtikrina, kad netiesioginis išleidimas nekelia grėsmės leidimo nuotekų valymo įrenginiui pagal šią direktyvą arba specialaus leidimo pagal Direktyvą 91/271/EEB nuostatų laikymuisi ir kad laikomasi visų šių reikalavimų:

a) išleidžiami teršalai netrikdo nuotekų valymo įrenginio veikimo ar pajėgumo, susijusio su išteklių išgavimu iš nuotekų valymo srauto;

b) išleidžiami teršalai nekenkia nuotekų surinkimo sistemose ir valymo įrenginiuose dirbančių darbuotojų sveikatai;

c) nuotekų valymo įrenginys suprojektuotas ir įrengtas taip, kad būtų galima sumažinti išleidžiamų teršalų kiekį;

d) bendra atitinkamų teršalų, kurie galiausiai išleidžiami į vandenį, apkrova nepadidėja, palyginti su padėtimi, kai iš atitinkamo įrenginio išmetamų teršalų kiekiai ir toliau atitinka tiesioginiam išleidimui pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, nedarant poveikio griežtesnėms priemonėms, kurių reikalaujama pagal 18 straipsnį.

Kompetentinga institucija leidimo sąlygų priede pateikia antros pastraipos taikymo motyvus, įskaitant ūkio subjekto atlikto reikalaujamų sąlygų įvykdymo vertinimo rezultatus.

Tais atvejais, kai leidimo sąlygos turėtų būti pakeistos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi antros pastraipos a–d punktuose nustatytų reikalavimų, ūkio subjektas pateikia atnaujintą vertinimą.

2. Nedarant poveikio 18 straipsnio taikymui, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei techninės priemonės, nurodyti 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, grindžiami GPGB, nenustatant kokio nors vieno būdo ar konkrečios technologijos.

3. Kompetentinga institucija nustato griežčiausias išmetamųjų teršalų ribines vertes, kurias galima pasiekti įrenginyje taikant GPGB, atsižvelgiant į visą išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su GPGB taikymu, (toliau – išmetamųjų teršalų kiekiai, susiję su GPGB taikymu) intervalą, siekiant užtikrinti, kad įprastomis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su GPGB taikymu, kaip nustatyta 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės grindžiamos ūkio subjekto atliktu viso išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su GPGB taikymu, intervalo vertinimu, kuriame išanalizuojama, ar įmanoma pasiekti griežčiausią išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalo vertę, ir parodomas geriausias bendras įrenginio veiksmingumas, kurį jis gali pasiekti taikant GPGB, kaip aprašyta GPGB išvadose, atsižvelgiant į galimą poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos vienu iš šių būdų:

a) nustatomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės tam pačiam arba trumpesniam laikotarpiui ir tomis pačiomis pamatinėmis sąlygomis, kaip ir išmetamųjų teršalų kiekiai, susiję su GPGB taikymu, arba

b) nustatomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, kurios pagal dydį, laikotarpius ir pamatines sąlygas skiriasi nuo nurodytų a punkte.

Kai išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatomos pagal b punktą, kompetentinga institucija bent kartą per metus įvertina teršalų išmetimo stebėsenos rezultatus, kad užtikrintų, jog įprastomis eksploatacijos sąlygomis išmetamų teršalų kiekis neviršytų išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su GPGB taikymu.

6 straipsnyje nurodytos bendrosios privalomos taisyklės gali būti taikomos nustatant atitinkamas išmetamųjų teršalų ribines vertes pagal šį straipsnį.

Jei priimamos bendrosios privalomos taisyklės, griežčiausios išmetamųjų teršalų ribinės vertės, kurias galima pasiekti taikant GPGB, yra nustatomos įrenginių, turinčių panašias charakteristikas, kurios yra svarbios nustatant mažiausius pasiekiamus išmetamųjų teršalų lygius, kategorijoms, atsižvelgiant į visą išmetamųjų teršalų kiekių, susijusių su GPGB taikymu, intervalą. Valstybė narė nustato bendrąsias privalomas taisykles, grindžiamas informacija, pateikta GPGB išvadose, kuriose išanalizuojama, ar įmanoma pasiekti griežčiausią išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su GPGB taikymu, intervalo vertę, ir parodomas geriausias tų kategorijų įrenginių veiksmingumas, kurį jie gali pasiekti taikant GPGB, kaip aprašyta GPGB išvadose.

4. Nedarant poveikio 9 straipsnio 2 daliai, kompetentinga institucija įprastoms eksploatavimo sąlygoms nustato privalomus aplinkosauginio veiksmingumo intervalus, kurių negalima viršyti per vieną ar kelis laikotarpius, kaip nustatyta 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų.

Be to, kompetentinga institucija:

a) atsižvelgdama į galimą poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, įprastoms eksploatavimo sąlygoms nustato aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, susijusias su vandeniu, kurių negalima viršyti per vieną ar kelis laikotarpius ir kurios yra ne mažiau griežtos nei pirmoje pastraipoje nurodyti privalomi intervalai;

b) įprastoms eksploatavimo sąlygoms nustato orientacinius aplinkosauginio veiksmingumo lygius, susijusius su atliekomis ir ištekliais, išskyrus vandenį, kurie yra ne mažiau griežti nei pirmoje pastraipoje nurodyti privalomi intervalai.

5. Nukrypstant nuo 3 dalies ir nedarant poveikio 18 straipsniui, kompetentinga institucija konkrečiais atvejais gali nustatyti didesnes išmetamųjų teršalų ribines vertes nei išmetamųjų teršalų kiekis, susijęs su GPGB taikymu. Tokia išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai vertinimas patvirtina, kad norint pasiekti išmetamųjų teršalų kiekį, susijusį su GPGB taikymu, kaip aprašyta GPGB išvadose, būtų patiriamos neproporcingai didelės, palyginti su nauda aplinkai, sąnaudos, susijusios su:

a) atitinkamo įrenginio geografine padėtimi arba vietos aplinkos sąlygomis arba

b) atitinkamo įrenginio techninėmis savybėmis.

Kompetentinga institucija leidimo sąlygų priede nurodo priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo 3 dalies, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatus ir nustatytų sąlygų pagrindimą.

Tačiau pagal pirmą pastraipą nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės neturi viršyti šios direktyvos prieduose, kai taikoma, nustatytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių.

Pagal šią dalį taikomos išimtys turi atitikti II priede nustatytus principus. Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad ūkio subjektas pateiktų išimties taikymo poveikio atitinkamų teršalų koncentracijai priimančiojoje aplinkoje vertinimą ir bet kuriuo atveju turi užtikrinti, kad nebūtų sukelta didelė tarša ir būtų pasiektas aukštas aplinkos, kaip visumos, apsaugos lygis. Išimtys netaikomos, jeigu dėl jų galėtų kilti grėsmė 18 straipsnyje nurodytų aplinkos kokybės normų laikymuisi.

Kompetentinga institucija pagal šią dalį suteiktų išimčių pagrįstumą iš naujo įvertina kas ketverius metus arba kiekvieną kartą persvarstydama leidimo sąlygas pagal 21 straipsnį, jeigu jos persvarstomos anksčiau, nei praėjus ketveriems metams nuo išimties suteikimo.

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma standartizuota pirmoje pastraipoje nurodyto GPGB išvadų įgyvendinimo sąnaudų neproporcingumo, palyginti su galima nauda aplinkai, vertinimo metodika. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Nukrypstant nuo 4 dalies, kompetentinga institucija konkrečiais atvejais gali nustatyti ne tokius griežtus privalomus aplinkosauginio veiksmingumo intervalus ar aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes. Tokia išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai vertinimas patvirtina, kad norint pasiekti veiksmingumo lygius, susijusius su GPGB taikymu, kaip aprašyta GPGB išvadose, bus padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, įskaitant poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, arba reikšmingas ekonominis poveikis, susijęs su:

a) atitinkamo įrenginio geografine padėtimi arba vietos aplinkos sąlygomis arba

b) atitinkamo įrenginio techninėmis savybėmis.

Kompetentinga institucija leidimo sąlygų priede pateikia priežastis, dėl kurių nukrypstama nuo 4 dalies, ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatus ir nustatytų sąlygų pagrindimą.

Kompetentinga institucija užtikrina, kad vykdant veiklą, kuriai taikomi ne tokie griežti privalomi aplinkosauginio veiksmingumo intervalai ar aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės, nedaromas joks reikšmingas poveikis aplinkai, įskaitant vandens išteklių išeikvojimą, ir užtikrinama aplinkos, kaip visumos, aukšto lygio apsauga.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartizuotą pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo atlikimo metodiką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių ir su sąlyga, kad nesukeliama didelė tarša ir išnaudotos visos priemonės, dėl kurių sumažėja tarša, kompetentinga institucija gali nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes arba aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kilus krizei dėl ypatingų aplinkybių, kurių ūkio subjektas ir valstybės narės negali kontroliuoti ir dėl kurių kyla didelių sutrikimų arba atsiranda trūkumas, kiek tai susiję su:

a) energijos tiekimu, kai yra viršesnis viešasis interesas užtikrinti energijos tiekimo saugumą;

b) ištekliais, medžiagomis ar įranga, kurie yra būtini ūkio subjektui, kad jis galėtų vykdyti viešojo intereso veiklą, laikydamasis taikytinų išmetamųjų teršalų ribinių verčių arba aplinkosauginio veiksmingumo ribinių verčių, arba

c) būtinaisiais ištekliais, medžiagomis ar įranga, kai gamybos apimtis kompensuoja tokį trūkumą ar sutrikimus dėl priežasčių, susijusių su visuomenės sveikata arba viešuoju saugumu, arba dėl kitų svarbių viršesnio viešojo intereso priežasčių.

Išimties taikymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei trys mėnesiai. Jei priežastys, kuriomis grindžiamas išimties taikymas, išlieka, išimties galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui.

Kai tik atkuriamos tiekimo sąlygos arba kai yra alternatyva energijos tiekimui, ištekliams, medžiagoms ar įrangai, valstybė narė užtikrina, kad sprendimas nustatyti ne tokias griežtas išmetamųjų teršalų ribines vertes ir aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes nustotų galioti ir įrenginys atitiktų leidimo sąlygas, nustatytas pagal 3 ir 4 dalis.

Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad būtų vykdoma teršalų, išmetamų taikant pirmoje pastraipoje nurodytą išimtį, stebėsena.

Kompetentinga institucija pagal 24 straipsnio 2 dalį viešai paskelbia informaciją apie išimtį ir nustatytas sąlygas.

Komisija prireikus gali įvertinti ir pateikdama gaires išsamiau išaiškinti kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti taikant šią dalį.

Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokią pagal šią dalį suteiktą išimtį, įskaitant priežastis, kuriomis grindžiamas išimties taikymas, ir nustatytas sąlygas.

Komisija, tinkamai atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus kriterijus, įvertina, ar išimties taikymas yra pagrįstas. Jei Komisija per du mėnesius nuo valstybės narės pranešimo pareiškia prieštaravimų, valstybės narės nedelsdamos atitinkamai patikslina išimtį.