23 straipsnis. Aplinkosauginiai tikrinimai

1. Valstybės narės parengia įrenginių aplinkosauginių tikrinimų sistemą, skirtą galimam atitinkamo įrenginio poveikiui aplinkai visapusiškai ištirti.

Valstybės narės užtikrina, kad ūkio subjektai suteiktų kompetentingoms institucijoms visą būtiną pagalbą, kad tos institucijos galėtų apsilankyti vietoje, paimti mėginius ir surinkti visą informaciją, būtiną įvykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visiems įrenginiams būtų sudarytas aplinkosauginių tikrinimų planas nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygiais, ir užtikrina, kad šis planas būtų reguliariai peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas.

3. Kiekviename aplinkosauginių tikrinimų plane pateikiama ši informacija:

a) bendras svarbių aplinkosaugos klausimų vertinimas;

b) geografinė vietovė, kuriai taikomas tikrinimų planas;

c) įrenginių, kuriems taikomas planas, registras;

d) pagal 4 dalį atliekamų planinių aplinkosauginių tikrinimų programų parengimo procedūros;

e) pagal 5 dalį atliekamų neplaninių aplinkosauginių tikrinimų tvarka;

f) jei būtina, skirtingų tikrinimus atliekančių institucijų bendradarbiavimą reglamentuojančios nuostatos.

4. Remdamasi tikrinimų planais, kompetentinga institucija reguliariai rengia planinių aplinkosauginių tikrinimų programas, įskaitant skirtingų rūšių įrenginių patikrinimų vietoje dažnumo nustatymą.

Laikotarpis, skiriantis du patikrinimus vietoje, grindžiamas sistemingu atitinkamų įrenginių pavojaus aplinkai vertinimu ir neturi viršyti vienerių metų didžiausią pavojų keliančių įrenginių atveju, o mažiausią pavojų keliančių įrenginių atveju – trejų metų.

Jei per patikrinimą nustatytas svarbus leidimo sąlygų nesilaikymo atvejis, per šešis mėnesius nuo to patikrinimo turi būti atliktas papildomas patikrinimas vietoje.

Sistemingas rizikos aplinkai vertinimas grindžiamas bent šiais kriterijais:

a) galimas ir realus atitinkamų įrenginių poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekius bei rūšis, vietos aplinkos pažeidžiamumą bei avarijų riziką;

b) atitikties leidimo sąlygoms ataskaita;

c) ūkio subjekto dalyvavimas Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009.

Komisija patvirtina ir, kai tinkama, reguliariai atnaujina rizikos aplinkai vertinimo kriterijų gaires.

5. Neplaniniai aplinkosauginiai tikrinimai atliekami, kai reikia kuo skubiau ir, jei būtina, iki leidimo išdavimo, persvarstymo arba atnaujinimo ištirti svarbius su aplinkosauga susijusius skundus, dideles ekologines avarijas, incidentus ir pažeidimus.

6. Po kiekvieno patikrinimo vietoje kompetentinga institucija rengia patikrinimo ataskaitą, kurioje išdėsto atitinkamus nustatytus faktus, susijusius su įrenginio atitiktimi leidimo sąlygoms, ir pateikia išvadas dėl būtinybės imtis tolesnių veiksmų.

Per du mėnesius ataskaita perduodama atitinkamam ūkio subjektui. Per keturis mėnesius po patikrinimo vietoje kompetentinga institucija paskelbia ataskaitą, laikydamasi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką.

Nedarant poveikio 8 straipsnio 2 daliai, kompetentinga institucija užtikrina, kad per pagrįstą laikotarpį ūkio subjektas imtųsi visų ataskaitoje nurodytų būtinų veiksmų.