46 straipsnis. Įkaito reikalavimai

1. PSŠ priima labai likvidžius įkaitus su minimalia kredito ir rinkos rizika, kad galėtų apdrausti savo pradinę ir nuolatinę poziciją tarpuskaitos narių atžvilgiu.

PSŠ, patenkinusi atitinkamas sąlygas, gali priimti valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas arba komercinio banko garantijas, su sąlyga, kad pateikus prašymą jos būtų besąlygiškai prieinamos 41 straipsnyje nurodytu likvidavimo laikotarpiu.

PSŠ savo veiklos taisyklėse nustato priimtinų garantijų minimalų priimtiną užtikrinimo lygį ir gali nurodyti, kad ji gali priimti visiškai neužtikrintas valstybinio ar komercinio banko garantijas. PSŠ gali priimti valstybės garantijas, valstybinio banko garantijas arba komercinio banko garantijas tik savo pradinei ir nuolatinei pozicijai tarpuskaitos narių, kurie yra ne finansų sandorio šalys, arba tarpuskaitos narių klientų atžvilgiu padengti, jeigu tie klientai yra ne finansų sandorio šalys.

Kai PSŠ suteikiamas turtas, valstybės garantijos, valstybinio arba komercinio banko garantijos, ta PSŠ:

a) į valstybinio ar privataus banko garantijas atsižvelgia apskaičiuodama savo poziciją tas garantijas suteikusio banko, kuris taip pat yra tarpuskaitos narys, atžvilgiu;

b) neužtikrintoms banko garantijoms taiko koncentracijos ribas;

c) turto vertei, valstybės garantijoms, valstybinio ar komercinio banko garantijoms taiko tinkamus vertės sumažinimus, kad atspindėtų jų vertės sumažėjimo potencialą per laikotarpį nuo paskutinio jų perkainojimo iki tada, kai pagrįstai galima manyti, kad jie likviduoti ar panaudoti, kai taikytina;

d) atsižvelgia į likvidumo riziką, kuri atsiranda dėl rinkos dalyvio įsipareigojimų neįvykdymo ir tam tikro turto koncentracijos riziką, nustatant priimtiną įkaito dydį ir susijusius vertės sumažinimus PSŠ;

e) peržiūrėdama turto ir valstybės garantijų, valstybinio ar komercinio banko garantijų, kuriuos ji priima kaip įkaitą, vertės sumažinimo lygį, PSŠ atsižvelgia į bet kokį galimą tokių peržiūrų procikliškumo poveikį.

2. Kai tinka ir kai tai nekelia rizikos, pagrindinė sandorio šalis gali priimti išvestinės finansinės priemonės sutartį arba finansinę priemonę, kuri lemia pagrindinės sandorio šalies riziką, kaip įkaitą, kuriuo būtų tenkinami garantinės įmokos reikalavimai.

3. ESMA, bendradarbiaudama su EBI ir pasikonsultavusi su ESRV ir ECBS nariais, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nurodoma:

a) įkaitų, kurie galėtų būti laikomi labai likvidžiais, rūšys (pvz., grynieji pinigai, auksas, valstybės ir labai patikimos bendrovių obligacijos, padengtos obligacijos);

b) 1 dalyje nurodyti vertės sumažinimai, atsižvelgiant į tikslą apriboti jų procikliškumą, ir

c) atitinkamos sąlygos, kuriomis valstybės garantijos, valstybinio banko garantijos ir komercinio banko garantijos gali būti priimamos kaip įkaitas pagal 1 dalį, įskaitant atitinkamas koncentracijos ribas, kredito kokybės reikalavimus ir griežtus su klaidingų sprendimų rizika susijusius reikalavimus valstybinio banko garantijų ir komercinio banko garantijų atveju.

ESMA pateikia Komisijai tuos pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 25 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.