100 straipsnis. Nacionalinių etaloninių laboratorijų skyrimas

1. Valstybės narės kiekvienai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai, paskirtai pagal 93 straipsnio 1 dalį, skiria vieną arba daugiau nacionalinių etaloninių laboratorijų.

Valstybės narės gali paskirti nacionalinę etaloninę laboratoriją ir tais atvejais, kai nesama atitinkamos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos.

Valstybė narė gali skirti laboratoriją, esančią kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Susitariančioji Šalis.

Viena laboratorija gali būti paskirta nacionaline etalonine laboratorija daugiau nei vienoje valstybėje narėje.

2. Nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms taikomi reikalavimai, numatyti 37 straipsnio 4 dalies e punkte, 37 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir 42 straipsnio 3 dalyje.

Nukrypstant nuo 37 straipsnio 4 dalies e punkto, srityje, kurią reglamentuoja 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytos taisyklės, kompetentingos institucijos gali oficialiąsias laboratorijas, kurias kompetentingos institucijos tokiomis paskyrė remdamosi pagal 41 straipsnį priimta nukrypti leidžiančia nuostata, skirti nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis nepriklausomai nuo to, ar jos tenkina 37 straipsnio 4 dalies e punkte numatytą sąlygą.

3. Nacionalinės etaloninės laboratorijos:

a) yra nešališkos, neturi jokio interesų konflikto, ir visų pirma jų padėtis nėra tokia, kuri galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos jų profesinio elgesio nešališkumui, kiek tai susiję su jų kaip nacionalinių etaloninių laboratorijų užduočių vykdymu;

b) turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra tinkamai parengti savo kompetencijos srityje taikyti analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodus, ir atitinkamai pagalbinių darbuotojų, arba turi galimybę naudotis tokių darbuotojų paslaugomis pagal sutartį;

c) turi infrastruktūros, įrangos ir produktų, kurių reikia joms priskirtoms užduotims vykdyti, arba turi galimybę jais naudotis;

d) užtikrina, kad jų darbuotojai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai gerai išmanytų tarptautinius standartus ir praktiką, o jų darbe būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinių tyrimų pasiekimus nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis;

e) yra aprūpintos reikiama įranga, kad galėtų vykdyti savo užduotis ekstremaliosiomis situacijomis, arba turi galimybę naudotis tokia įranga ir

f) prireikus yra aprūpintos įranga, kad atitiktų atitinkamus biologinio saugumo standartus.

4. Valstybės narės:

a) praneša Komisijai, atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir kitoms valstybėms narėms kiekvienos nacionalinės etaloninės laboratorijos pavadinimą ir adresą;

b) pateikia a punkte nurodytą informaciją visuomenei ir

c) prireikus a punkte nurodytą informaciją atnaujina.

5. Valstybės narės, kuriose Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai yra paskirta daugiau nei viena nacionalinė etaloninė laboratorija, užtikrina, kad tokios laboratorijos glaudžiai bendradarbiautų, siekiant užtikrinti veiksmingą jų veiklos koordinavimą tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis laboratorijomis ir su Europos Sąjungos etalonine laboratorija.

6. Komisija pagal 144 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas dėl reikalavimų, susijusių su nacionalinėmis etaloninėmis laboratorijomis, kuriais papildomi nustatytieji šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, nustatymo. Tokie deleguotieji aktai skirti tik suderinamumui su papildomais reikalavimais, priimtais pagal 99 straipsnio 2 dalį, užtikrinti.