10 straipsnis. Apsaugos priemonių nuo kenkėjų taikymas

1. Kai Tarnyba įtaria arba gauna įrodymų apie kenkėjų buvimą ir (arba) paplitimą, Tarnyba vadovaujasi Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio nuostatomis.

2. Kai nustatoma ir patvirtinama, kad tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje išplitę kenkėjai, Tarnyba vadovaujasi Reglamento (ES) 2016/2031 17 straipsnio nuostatomis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju Tarnyba atlieka tyrimą, susijusį su užkrato kilmės atsekamumu, ir nustato:

1) užkrato kilmės šaltinį, ypač kai tas šaltinis gali būti susijęs su augalų, augalinių produktų ir kitų objektų gabenimu Europos Sąjungos teritorijoje;

2) ar kenkėjai galėjo išplisti ant kitų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kurie turėjo sąlytį su užkrėstais augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais.

4. Fitosanitarijos priemonės taikomos nepriklausomai nuo to, ar kenkėjų židinys nustatytas valstybei, savivaldybėms ar fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose objektuose ir (arba) teritorijose.

5. Kai nustatomi ir patvirtinami prioritetiniai kenkėjai, Europos Sąjungos karantininiai kenkėjai arba Lietuvos Respublikos saugomų zonų karantininiai kenkėjai, Tarnyba nustato demarkacinę (-es) zoną (-as), kurioje (-iose) taikomos fitosanitarijos priemonės. Demarkacinė zona nustatoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/2031 18 straipsnio nuostatomis.

6. Tarnyba kiekvienais metais vykdo kiekvienos demarkacinės zonos fitosanitarinę stebėseną vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio nuostatomis.

7. Kai Lietuvos Respublikos teritorijoje nustatomi ir patvirtinami Europos Sąjungos reguliuojami nekarantininiai kenkėjai, Tarnyba profesionaliems veiklos vykdytojams ir (arba) kitiems asmenims nurodo taikyti apsaugos priemones nuo šių kenkėjų.