Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933

Nr. D1-933

• I skyrius – Bendrosios nuostatos

• 1 p. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.…
• 2 p. Gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektai rengiami…
• 3 p. Reglamentas yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo…
• 4 p. Valstybinės reikšmės keliai, miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų…
• 4¹ p. Reglamentas yra suderintas su 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos…

• II skyrius – nuorodos

• 5 p. Šiame reglamente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus: 5.1. Lietuvos Respublikos… Neaišku, ar galioja

• III skyrius – pagrindinės sąvokos

• 6 p. Šiame Reglamente vartojamos sąvokos: 6.1. Neteko galios nuo 2021-02-23

• IV skyrius – Vietinės reikšmės kelių klasifikacija

• 7 p. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir, pagal Kelių įstatymą…
• 8 p. Pagal parametrus, eismo sąlygas ir eismo intensyvumą vietinės reikšmės keliai skirstomi…

• V skyrius – Vietinės reikšmės kelių projektavimo reikalavimai

• 9 p. Pagrindiniai techniniai sprendiniai, projektuojant vietinės reikšmės kelio trasą, jo…
• 10 p. Visuose vietinės reikšmės kelio projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorijų…
• 11 p. Vietinės reikšmės keliai projektuojami vadovaujantis IV skyriaus reikalavimais.…
• 12 p. Nustatant kelio kategoriją ir projektuojant planą, išilginio ir skersinio profilių…
• 13 p. Vietinės reikšmės kelio tiesimo (rekonstravimo) projektiniams sprendiniams pagrįsti…
• 14 p. Tyrimų metu nustatomos projektuojamo vietinės reikšmės kelio trasos, jo statinių ir…

• VI skyrius – Vietinės reikšmės kelių skersiniai ir išilginiai profiliai

• 15 p. Tiesiant naujus ir rekonstruojant esamus kelius reikia taikyti skersinius profilius (2…
• 16 p. Išilginis kelio nuolydis turi būti kiek galima mažesnis dėl saugaus eismo,…
• 17 p. Sankryžų zonose turėtų būti ne didesnis kaip 4 % nuolydis.
• 18 p. Tiesiamuose IIV, IIIV, IVV kategorijos keliuose išilginio profilio projektinės linijos…
• 19 p. Rekonstruojamuose keliuose ekonomiškai pagrindus galima tiesių nejungti kreive, kai jų…
• 20 p. Elektros ir elektroninių ryšių tinklai turi būti išdėstyti vadovaujantis 3 lentelės…

• VII skyrius – Gatvių klasifikacija

• 21 p. Susisiekimo tinklą sudaro: motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos),…
• 22 p. Pagrindinių susisiekimo tinklo linijų klasifikacija nurodyta Kelių (gatvių) principinio…

• VIII skyrius – Gatvių tinklo projektavimo reikalavimai

• 23 p. Gatvės gali būti plėtojamos etapais, iš pradžių įrengiant žemesnės kategorijos gatves…
• 24 p. Rengiant gatvių statybos ir rekonstravimo projektus, būtina įvertinti esamą ir…
• 25 p. Parenkant gatvės ar jos elementų geometrinius parametrus, eismo juostų skaičių,…
• 26 p. Jeigu rengiamas gatvės ar sankryžos statybos ar rekonstrukcijos projektas susijęs su…
• 27 p. Rengiant gatvių ar sankryžų rekonstrukcijų projektus turi būti atliekama pastarųjų…
• 28 p. Sankryžos ir sankirtos tarp įvairių kategorijų gatvių turi būti planuojamos tik 5…
• 29 p. Atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų ir (arba) išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais…
• 30 p. Projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei…
• 31 p. Motorizuoto eismo gatvių tinklas turi užtikrinti priešgaisrinių ir kitų specialiųjų…
• 32 p. Akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti…

• IX skyrius – Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai

• 33 p. Gatvių techniniai parametrai nustatomi vadovaujantis 10 lentele.
• 33¹ p. Vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose, eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 m…
• 33² p. Takai ir (ar) šaligatviai šalia gatvės važiuojamosios dalies projektuojami pagal gatvės…
• 33³ p. Projektinis greitis, nurodytas 10 lentelėje, gali būti mažinamas, jeigu gatvės…
• 33⁴ p. Esant sudėtingam reljefui, maksimalūs išilginiai gatvių nuolydžiai atskirose atkarpose…

• X skyrius – Gatvių skersinio profilio elementai, išilginis profilis, gatvės ašies trasavimas

• 1 skirsnis – Gatvių skersinio profilio elementai

• 34 p. Gatvių skersinio profilio elementai nustatomi įvertinant gatvės kategoriją, gatvių…
• 35 p. Pėsčiųjų ir atskirų transporto rūšių eismo sąlygos motorizuoto eismo gatvėse nustatomos…
• 36 p. Gatvės skersinio profilio elementai projektuojami gatvės raudonųjų linijų ribose,…
• 37 p. Bendru atveju gatvės skersinio profilio elementai yra (8 paveikslas): 37.1.…
• 38 p. Važiuojamosios dalies skersinis nuolydis turi būti dvišlaitis arba vienšlaitis. Jis…
• 39 p. Skersinis gatvės važiuojamosios dalies nuolydis tiesiose gatvių atkarpose…
• 40 p. Miestuose viražai projektuojami tik A kategorijos gatvėse, kuriuose projektinis greitis…
• 41 p. Tais atvejais, kai gatvė projektuojama be bortų, kelkraščiai įrengiami vadovaujantis… Gali būti pasenęs
• 42 p. Centrinės skiriamosios juostos plotis parenkamas, atsižvelgiant į perspektyvinę gatvės…
• 43 p. Šoninės skiriamosios juostos plotis priklauso nuo gatvės kategorijos ir nuo joje…
• 44 p. Minimalus šoninės skiriamosios juostos plotis atsižvelgiant į įrenginius joje: 44.1.…
• 45 p. Šaligatvių skersinis profilis projektuojamas 1,5–2,5 % ribose.

• 2 skirsnis – Išilginis profilis

• 46 p. Gatvių išilginis profilis projektuojamas viena ar keliomis leistino skirtingo nuolydžio…
• 47 p. Tiesiamos gatvės išilginį profilį reikia projektuoti atsižvelgiant į vietovės reljefą,…
• 48 p. Išilginis gatvės nuolydis projektuojamas maksimaliai jį priartinant prie teritorijos…
• 49 p. Projektuojamose naujose vieno lygio sankryžose, viešojo transporto stotelėse išilginis…
• 50 p. Maksimalūs išilginiai gatvių nuolydžiai nustatomi vadovaujantis 10 lentele.
• 51 p. Vertikalios kreivės turi būti parinktos taip, kad jos kartu su gatvės plano elementais…
• 52 p. Gatvių važiuojamosios dalies minimalūs vertikalių kreivių spinduliai nustatomi…

• 3 skirsnis – Gatvės ašies trasavimas

• 53 p. Tiesūs gatvės ruožai trasos pakitimo vietose sujungiami apskritiminėmis kreivėmis,…
• 54 p. Gatvės projektuojamos su pereinamomis kreivėmis esant 80 km/h ir didesniam projektiniam…
• 55 p. Projektuojant pereinamąsias kreives, reikia vadovautis kelių techniniu reglamentu KTR…
• 56 p. Projektuojant gatves reikia vengti trumpų atkarpų tarp tos pačios ar priešingos…
• 57 p. Projektuojant A ir B kategorijų gatves neužstatytose teritorijose, reikia derinti…

• 4 skirsnis – Reikalavimai inžinerinių tinklų išdėstymui

• 58 p. Inžineriniai tinklai išdėstomi gatvėje vadovaujantis: 58.1. STR 2.03.02:2005 „Gamybos,…
• 59 p. Lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės…
• 60 p. Gatvės važiuojamojoje dalyje įrengiami tik lietaus nuotekų ir drenažo tinklai. Kiti…
• 61 p. Inžineriniai tinklai, įrengiami gatvės važiuojamojoje dalyje, turi būti įgilinti žemiau…

• XI skyrius – Reikalavimai gatvių ir takų dangų konstrukcijoms

• 62 p. Gatvių dangos projektuojamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų dangų…
• 63 p. Gatvės danga turi būti tokia, kad ja būtų galima važiuoti projektiniu greičiu ir kad ji…
• 64 p. Gatvių dangos konstrukcijos skirstomos pagal Automobilių kelių standartizuotų kelių…
• 65 p. Gatvių dangų konstrukcijos miestuose skaičiuojamos taikant specialius skaičiavimo…
• 66 p. Sankryžos zonoje gatvės dangos konstrukcijos klasė turi būti 1 klase aukštesnė nei…
• 67 p. Dangų konstrukcijos, skirtos viešojo transporto eismui, parenkamos vadovaujantis 17…
• 68 p. Gatvės dangos konstrukcijų klasės prie transporto aptarnavimui ir eismui skirtų…
• 69 p. Minimalūs reikalavimai automobilių stovėjimo aikštelių dangų konstrukcijos klasei…
• 70 p. Esant dinaminėms apkrovoms (lėtėjimo, greitėjimo juostose, viešojo transporto stotelėse…
• 71 p. Dviračių ir pėsčiųjų takų standartizuotos dangų konstrukcijos klasės nurodytos 15…

• XII skyrius – Sankryžos ir transporto mazgai

• 1 skirsnis – Bendrieji reikalavimai

• 72 p. Susisiekimo tinklo mazgai (sankryžos, sankirtos ar kiti) turi atitikti šiuos…
• 73 p. Rengiant sankryžas reikia įvertinti: 73.1. susikertančių gatvių kategorijas, pagal 5…
• 74 p. Sudėtingesniais atvejais (kai sudėtingos eismo ar gamtinės sąlygos) turi būti sudaromi…
• 75 p. Parenkant sankryžos tipą papildomai reikia atsižvelgti į 20 lentelės reikalavimus bei…

• 2 skirsnis – Bendrieji reikalavimai vieno lygio sankryžų projektavimui

• 76 p. Sankryžose eismas reguliuojamas kelio ženklais, dangos ženklinimu, šviesoforais.…
• 77 p. Gatvių ašys sankryžose turi kirstis kiek galima statesniais kampais. Projektuojant…
• 78 p. Gatvės ir įvažiavimo į greta gatvės esančias teritorijas ašių sankirtos kampas turi…
• 79 p. Sankryžose turi būti užtikrintas matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių…
• 80 p. Ten, kur sudaryti matomumo lauko neįmanoma, turi būti įrengtos eismą reguliuojančios ar…
• 81 p. Nuolydis sankryžos zonoje turi būti ne didesnis kaip 4 %. Sankryžos zonos ilgis turi…
• 82 p. Sankryžose dešiniesiems posūkiams atlikti važiuojamųjų dalių sankirtų kampai turi būti…
• 83 p. Papildomų eismo juostų parinkimas sankryžose atliekamas vadovaujantis sankryžų…
• 84 p. Papildomų eismo juostų plotis turi būti analogiškas pagrindinių eismo juostų pločiui…
• 85 p. Papildomos eismo juostos atlanka parenkama priklausomai nuo projektinio greičio pagal…

• 3 skirsnis – Reikalavimai nereguliuojamų sankryžų projektavimui

• 86 p. Nereguliuojamo eismo sankryžas galima įrengti tuo atveju kai tenkinamos visos žemiau…
• 87 p. Eismo pirmumą nustato patys eismo dalyviai pagal patvirtintas kelių eismo taisykles.
• 88 p. Nereguliuojamo eismo sankryžose būtina užtikrinti matomumo lauką pagal 21 lentelės…

• 4 skirsnis – Reikalavimai kelio ženklais reguliuojamų sankryžų projektavimui

• 89 p. Eismas reguliuojamas kelio ženklais ir horizontaliu dangos ženklinimu, nustatančių…
• 90 p. Papildoma eismo juosta kairiesiems posūkiams atlikti turi būti įrengta kai bendras…

• 5 skirsnis – Reikalavimai žiedinių sankryžų projektavimui

• 91 p. Žiedinės sankryžos gali būti įrengiamos, kai: 91.1. planuojamas eismo intensyvumas…
• 92 p. Pagrindiniai geometriniai žiedinių sankryžų parametrai parenkami vadovaujantis 24 ir 25…
• 93 p. Žiedinėse sankryžose turi būti užtikrintas didžiagabaričių transporto priemonių…
• 94 p. Žiedinės sankryžos važiuojamosios dalies skersinis nuolydis turi būti 2,5 % ir…
• 95 p. Įvažos iš išvažos turi būti rengiamos kuo statesniu kampu žiedinei važiuojamajai…
• 96 p. Eismo juostų plotis įvažiuojant ir išvažiuojant iš žiedinės sankryžos parenkamas…

• 6 skirsnis – Reikalavimai šviesoforais reguliuojamų sankryžų projektavimui

• 97 p. Miestų gatvėse šviesoforinis reguliavimas turi būti įrengiamas (arba pritaikomos kitos…
• 98 p. Šviesoforais reguliuojamose sankryžose turi būti numatytas šviesoforų išdėstymas bei…
• 99 p. Posūkiams į kairę privalo būti įrengta atskira šviesoforo fazė kai tenkinama bent viena…

• 7 skirsnis – Bendrieji reikalavimai skirtingo lygio sankryžų projektavimui

• 100 p. Skirtingų lygių sankryžos ir sankirtos projektuojamos atsižvelgiant į gatvių…
• 101 p. Kitų kategorijų gatvių skirtingų lygių sankryžos įrengiamos tada, kai kito tipo…
• 102 p. Skirtingų lygių sankryžų projektai gali būti įgyvendinami etapais.
• 103 p. Skirtingų lygių sankryžų pagrindiniai elementai: 103.1. susikertančios gatvės;
• 104 p. Skirtingų lygių sankryžose tuneliai ir viadukai projektuojami, vadovaujantis statybos…
• 105 p. Skirtingų lygių sankryžos jungiamųjų kelių projektinių elementų ribiniai dydžiai…
• 106 p. Skirtingų lygių sankryžų jungiamųjų kelių važiuojamųjų dalių pločiai parenkami…

• XIII skyrius – Automobilių stovėjimo reglamentavimas

• 107 p. Statant, rekonstruojant, remontuojant statinius, formuojant nekilnojamojo turto… Neaišku, ar galioja
• 107¹ p. Statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) negyvenamųjų pastatų ir…
• 107² p. Statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų…
• 107³ p. Statomose, rekonstruojamose, atnaujinamose (modernizuojamose) automobilių saugyklose ir…
• 107⁴ p. Negyvenamųjų pastatų automobilių saugyklose, kuriose yra daugiau kaip 20 automobilių…
• 107⁵ p. Reikalavimai, nurodyti 1074 punkte, netaikomi negyvenamosios paskirties pastatams,…
• 107⁶ p. Pastatuose, kurie priklauso arba kuriais naudojasi viešojo sektoriaus institucijos ir…
• 107⁷ p. Įkrovimo prieigos, įrengiamos pagal 1071, 1072, 1074, 1076 punktus, turi būti tinkamos…
• 107⁸ p. Reikalavimai dėl elektromobilių įkrovimo prieigų ir elektros kabelių kanalų…
• 107⁹ p. Elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigos projektuojamos ir įrengiamos…
• 107¹⁰ p. Negyvenamosios paskirties pastatuose, nurodytuose 107¹ punkte, kuriuose automobilių…
• 108 p. 107 punkto 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius… Neaišku, ar galioja
• 109 p. Kai statiniuose įrengiamos skirtingų paskirčių patalpos, statiniui reikalingas…
• 110 p. Automobilių stovėjimo vietos gatvėse įrengiamos vadovaujantis 11 lentele. B, C, D…
• 111 p. Statiniams, nepatenkantiems į 30 lentelę, automobilių stovėjimo vietų poreikis…
• 112 p. Privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir… Neaišku, ar galioja
• 112¹ p. 112 punkte nurodytų automobilių stovėjimo vietų statyba turi būti užbaigta prieš… Neaišku, ar galioja
• 113 p. Lengvųjų automobilių stovėjimo vietos įrengiamos vadovaujantis 31 lentele.
• 114 p. Didelių gabaritų transporto priemonių stovėjimo vietas rekomenduojama įrengti 450…
• 115 p. Stovėjimo vietos nuolydis aikštelėje išilginės automobilio ašies kryptimi turi būti ne…
• 116 p. Statant automobilius statmenai arba kampu važiuojamajai daliai, bortas, atskiriantis…
• 117 p. Prie visuomeninių pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo…
• 118 p. Aikštelėse prie stadionų, teatrų, parodų rūmų, viešbučių, motelių, taip pat aikštelėse,…
• 119 p. Visose aikštelėse, skirtose 117 ir 118 punktuose aprašytų objektų aptarnavimui, turi…
• 120 p. Prie visų viešojo naudojimo pastatų ir daugiabučių gyvenamųjų namų turi būti įrengtos…
• 121 p. Šalia automobilių stovėjimo vietos, skirtos asmenims su negalia, turi būti 1,50 m…
• 122 p. Atstumas nuo toliausiai esančios asmenims su negalia skirtos automobilio stovėjimo…
• 123 p. Atstumai nuo uždarojo tipo antžeminių automobilių saugyklų, garažų, atvirojo tipo…
• 124 p. Neteko galios nuo 2021-02-23 Neteko galios 2021-02-23
• 125 p. Neteko galios nuo 2021-02-23 Neteko galios 2021-02-23
• 126 p. Garažams ir stovėjimo aikštelėms, kuriose yra iki 50 vietų, galima numatyti tuos pačius…
• 127 p. Minimalus praėjimas (takas) pėstiesiems tarp pastato (nepriklausomai nuo jo paskirties)…
• 128 p. Automobilių stovėjimo aikštelės vietos nuo pravažiavimų turi būti atskirtos ne…

• XIV skyrius – Pėsčiųjų eismo infrastruktūra

• 1 skirsnis – Pėsčiųjų eismo statiniai

• 129 p. Pėsčiųjų ir asmenų su negalia eismui skiriamos nemotorizuoto eismo E ir F kategorijos…
• 130 p. Motorizuoto eismo gatvėse pėsčiųjų infrastruktūra įrengiama vadovaujantis 11 lentele.
• 131 p. Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai įrengiami vadovaujantis XV skyriaus reikalavimais;
• 132 p. Teritorijose kuriuose yra abipusis užstatymas, šaligatviai (pėsčiųjų takai) turi būti…
• 133 p. Pėsčiųjų tako ir šaligatvio plotis parenkamas atsižvelgiant į pėsčiųjų eismo…
• 134 p. Pėsčiųjų takai ir šaligatviai turi būti įrengiami mažiausiai dviejų eismo juostų (po…
• 135 p. Šaligatvio plotis turi būti didinamas nuo 0,50 (0,25) m, kai jis yra prie pat pastatų,…
• 136 p. Pėsčiųjų takų, kurie nepriskirti E ir F kategorijoms, išilginis nuolydis neturi viršyti…
• 137 p. Pandusai įrengiami vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ [5.11]…
• 138 p. Laiptų turėklai turi būti įrengiami vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių…
• 139 p. Į šaligatvius ir pėsčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi…
• 140 p. Pėsčiųjų takų ir šaligatvių trasos posūkio kampai apvalinami ne mažesniu kaip 1,0 m…
• 141 p. Dangos konstrukcijų sluoksniai parenkami vadovaujantis KPT SDK 19 [5.20] reikalavimais.
• 141¹ p. Takui kertant įvažas į žemės sklypus, jo parametrai turi būti išlaikomi.

• 2 skirsnis – Pėsčiųjų perėjos

• 142 p. Pėsčiųjų perėjos per kelius ir gatves projektuojamos „Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir… Neaišku, ar galioja
• 143 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 144 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 145 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 146 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 147 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 148 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 149 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 150 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 151 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 152 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 153 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 154 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 155 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 156 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 157 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02
• 158 p. Neteko galios nuo 2016-12-02 Neteko galios 2016-12-02

• XV skyrius – Dviračių tinklo infrastruktūra

• 1 skirsnis – Bendrieji reikalavimai

• 159 p. Dviračių eismui skiriamos nemotorizuoto eismo (E ir F) kategorijų gatvės, atskiri…
• 160 p. Motorizuoto eismo gatvėse dviračių infrastruktūra įrengiama vadovaujantis 11 lentele.…
• 161 p. Pagrindiniai reikalavimai dviračių takų projektavimui pateikti 39 lentelėje: 39…
• 162 p. Dviračių tako danga turi būti lygi, užtikrinti sklandų važiavimą ir projektinį greitį.…
• 163 p. Dviračių takų dangos rengiamos vadovaujantis Automobilių kelių standartizuotų kelių…
• 164 p. Dviračių takuose reikalingas toks mažiausias matomumas, kad dviratininkas galėtų:…
• 165 p. Matymo lauke negali būti želdinių ar statinių, kurių aukštis didesnis nei 0,50 m;
• 166 p. Dviratininkų eismui reikalingo matomumo reikšmės pateiktos 39 lentelėje.
• 166¹ p. Įvažiavimus ir išvažiavimus iš D kategorijos ir papildomų Ds, Ds* kategorijų gatvių į…

• 2 skirsnis – Dviračių takai

• 167 p. Dviračių takai ir jų plotis parenkamas vadovaujantis Dviračių ir pėsčiųjų eismo…
• 168 p. Vietose, kuriose nėra galimybių įrengti dviračių tako leistinais nuolydžiais pagal 39…
• 169 p. Laiptai su dviračių panduso juosta arba grioveliu turi būti ne ilgesni kaip 12 m, o jų…
• 170 p. Dviračių takui kertant gatvę ne sankryžoje (ruože tarp sankryžų), dviračių pervažos…
• 171 p. Vieno lygio dviračių pervažos turi būti nužymėtos horizontaliuoju dangos ženklinimu.…

• 3 skirsnis – Dviračių eismo juostos

• 172 p. Dviračių eismo juostos gali būti projektuojamas C, D kategorijų gatvėse, turinčiuose ne…
• 173 p. Dviračių eismo juostos rengiamos vadovaujantis Dviračių ir pėsčiųjų eismo…
• 174 p. Dviračių eismo juostos negali būti rengiamos kartu su automobilių stovėjimo ir viešojo…
• 175 p. Dviračių eismo juostos gali būti tik vienpusio eismo ir turi būti įrengiamos iš abiejų…

• 4 skirsnis – Bendri pėsčiųjų – dviračių takai

• 176 p. Bendri pėsčiųjų ir dviračių takai rengiami vadovaujantis Dviračių ir pėsčiųjų eismo…
• 177 p. Neteko galios nuo 2026-06-02 Neteko galios 2026-06-02

• 5 skirsnis – Dviračių stovėjimo vietos

• 178 p. Prie kiekvieno naujai statomo ar rekonstruojamo negyvenamosios paskirties pastato ar jo…
• 178¹ p. Prie naujai statomo ar rekonstruojamo gyvenamosios paskirties pastato ar jo viduje,…
• 178² p. Didžiausio (SV) ir vidutinio (SVID) pastato naudotojų skaičiaus reikšmės…
• 178³ p. Dviračių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuojamas pagal šias formules: D15 = 0,15 × SVID
• 178⁴ p. Prie esamų negyvenamosios paskirties pastatų ar jų viduje, kuriuose yra daugiau kaip 20…
• 178⁵ p. Reikalavimai, nurodyti 1784 punkte, netaikomi negyvenamosios paskirties pastatams,…
• 179 p. Dviračių statymo vietos ir dviračių stovai įrengiami vadovaujantis Dviračių ir pėsčiųjų…
• 180 p. Neteko galios nuo 2026-06-02 Neteko galios 2026-06-02

• XVI skyrius – Gatvių želdiniai

• 181 p. Gatvės želdinius sudaro šie žalieji gatvės elementai: 181.1. juosta tarp šaligatvio ir…
• 182 p. Projektuojant gatvių želdinius, būtina vadovautis Atskirųjų rekreacinės paskirties…
• 183 p. Vienaeilėje juostoje medžiai, kurių suaugusių laja siekia iki 5 m, sodinami kas 5–6 m,…
• 184 p. Šaligatvio žaliojoje dvieilėje juostoje medžiai išdėstomi šachmatine tvarka, o atstumai…
• 185 p. Nesant galimybės gatvėse įrengti žaliųjų juostų, medžiai gali būti sodinami…
• 186 p. Atstumas eilėje tarp medžių turi būti ne mažesnis kaip 5,0 m priklausomai nuo suaugusių…
• 187 p. Žaliosios juostos privalo turėti skersinį nuolydį nuo 0,5 iki 5,0 %. Esant didesniam…
• 188 p. Krūmai, aukštesni kaip 0,5 m, ir medžiai negali būti sodinami arčiau kaip 10 m eismo…
• 189 p. Centrinėje skiriamojoje žaliojoje juostoje įrengiama veja, kurioje gali būti išdėstytos…
• 190 p. Užmiestyje, kur gatvė naktį yra neapšviečiama, tikslu apsaugoti vairuotojus nuo…
• 191 p. Įvairių tipų ir formų sankryžų žaliosiose salose yra įrengiama veja, o joje tik už…
• 192 p. Miesto gatvės specialiojoje požeminių inžinierinių tinklų juostoje neleidžiama sodinti…

• XVII skyrius – Vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo ekologiniai aspektai

• 193 p. Projektuojant magistralinių gatvių tinklą su intensyviu sunkvežimių transporto eismu,…
• 194 p. Miesto magistralinės gatvės turi būti projektuojamos pritaikant reljefo apsaugines…
• 195 p. Tais atvejais kai viršijamas leistinas triukšmo lygis prie magistralinių gatvių…
• 196 p. Prie gatvių statomi triukšmą slopinantys įrengimai, jų parametrai, konstrukcijos bei…
• 197 p. Rekonstruojant gatves istoriškai susiklosčiusiose vertingose miestų dalyse, kur netinka…
• 198 p. Kai eismo organizavimo priemonėmis negalima sumažinti transportinio triukšmo iki…
• 199 p. Magistralinėse miestų gatvėse tikslinga įrengti gatvių dangas, kurios kelia minimalų…

• XVIII skyrius – Viešojo transporto infrastruktūra

• 200 p. Viešojo transporto infrastruktūrą gatvėse sudaro viešojo transporto eismo juostos,…
• 201 p. Viešasis transportas miesto gatvėse organizuojamas vadovaujantis 11 lentele. C ir D…
• 202 p. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m.

• 1 skirsnis – Viešojo transporto stotelių įrengimo reikalavimai

• 203 p. Viešojo transporto stotelės yra skirtos viešojo transporto priemonėms sustoti,…
• 204 p. Viešojo transporto stotelės gali būti įrengiamos įvažose, kraštinėje dešiniojoje eismo…
• 205 p. Mišraus eismo juostoje viešojo transporto stotelė gali būti įrengiama be įvažos jeigu…
• 206 p. Stotelių išdėstymo gatvių tinkle reikalavimai: 206.1. stotelės įrengiamos už sankryžų…
• 207 p. Ramaus eismo ir pėsčiųjų zonų gatvėse įvažos nerengiamos.
• 208 p. Stotelės ribose išilginis gatvės nuolydis turi būti ne didesnis kaip 4,0 procentai.
• 209 p. Stotelės įvažos aikštelės ilgis nustatomas pagal sustojančių viešojo transporto…
• 210 p. Stotelės įvažos aikštelės plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m.
• 211 p. Stotelės perono ir važiuojamosios dalies aukščių skirtumas turi būti 150 mm. Keleivių…
• 212 p. Stotelės su peronais, keleivių paviljonais ir požeminėmis perėjomis turi būti…

• 2 skirsnis – Reikalavimai galinių viešojo transporto punktų įrengimui

• 213 p. Galiniai punktai yra skirti: 213.1. viešojo transporto priemonėms sustoti ir stovėti;
• 214 p. Persėdimo punktai įrengiami ne gatvės važiuojamojoje dalyje miesto ir priemiestinių ar…
• 215 p. Specialiai įrengtame galiniame punkte turi būti: 215.1. viešojo transporto priemonių…
• 216 p. Galinio punkto stotelės projektuojamos individualiai atsižvelgiant į perspektyvinius…

• IXX skyrius – Eismo organizavimo sistemų ir įrenginių projektavimas

• 217 p. Eismo organizavimo sistemos ir įrenginiai turi užtikrinti visų eismo dalyvių saugų,…
• 218 p. Projektuojant eismo organizavimą, priklausomai nuo esamų poreikių, naudojamos šios…
• 219 p. Šviesoforų įrengimą reglamentuoja „Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės“ [5.17], kelio…
• 220 p. Neteko galios nuo 2019-04-27 Neteko galios 2019-04-27
• 221 p. Neteko galios nuo 2019-04-27 Neteko galios 2019-04-27

• XX skyrius – Paviršinio vandens surinkimo sistemos

• 222 p. Miestų gatvėse projektuojamos uždaros paviršinio vandens surinkimo sistemos. Atviros…
• 223 p. Uždaros paviršinio vandens surinkimo sistemos projektuojamos vadovaujantis reglamentu…
• 224 p. Atviros paviršinio vandens surinkimo sistemos projektuojamos vadovaujantis reglamentu…
• 225 p. Vandens surinkimo sistemos turi užtikrinti gatvių dangų stiprumą ir stabilumą, sudaryti…
• 226 p. Sistemos, skirtos lietaus ir sniego tirpimo vandens surinkimui nuo gatvės, gretimų…
• 227 p. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi projektuotojo apskaičiuotais intervalais…
• 228 p. Viešojo transporto stotelių vietose lietaus surinkimo šulinėliai neįrengiami, o…
• 229 p. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi prieš pėsčiųjų perėjas vandens tekėjimo…
• 230 p. Lietaus vandens surinkimo šulinėliai išdėstomi išvažiavimuose iš kvartalų vandens…
• 231 p. Gatvės išilginiam nuolydžiui viršijant 5 %, prieš sankryžas ir tiesiuose ruožuose kas…
• 232 p. Drenažo sistemos projektuojamos vadovaujantis kelių techniniu reglamentu KTR 1.01:2008…

• XXI skyrius – Gatvių apšvietimas

• 233 p. Apšvietimas gatvėse projektuojamas vadovaujantis „Apšvietimo elektros įrenginių…

• XXII skyrius – baigiamosios nuostatos

• 234 p. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas, kuriuo patvirtintos statybos techninis reglamentas str 2.06.04:2014 „gatvės ir vietinės reikšmės keliai. bendrieji reikalavimai“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. D1-933.

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)