2 straipsnis. Sąvokos

Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokos:

1. „Paviršinis vanduo“ – tai vidaus vandenys, išskyrus požeminius; tarpiniai ir pakrančių vandenys, išskyrus tuos atvejus, kai kalbama apie cheminę sudėtį, nes tuomet į paviršinio vandens sąvoką įeina ir teritoriniai vandenys.

2. „Požeminis vanduo“ – tai visoks vanduo, kuris yra žemiau žemės paviršiaus drėgnoje zonoje ir tiesiogiai liečiasi su žemės paviršiumi ar podirviu.

3. „Vidaus vanduo“ – tai visoks stovintis ar tekantis vanduo žemės paviršiuje ir visoks požeminis vanduo, tekantis sausumos link nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis.

4. „Upė“ – tai vidaus vandens telkinys, kurio didžioji dalis teka žemės paviršiumi, bet kurio tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.

5. „Ežeras“ – tai stovinčio vidaus paviršinio vandens telkinys.

6. „Tarpiniai vandenys“ – tai paviršinio vandens telkiniai aplink upių žiotis, kurie yra iš dalies sūrūs, nes yra arti pakrančių vandenų, bet kuriems didelę įtaką turi įtekantis gėlas vanduo.

7. „Pakrančių vanduo“ – tai paviršinis vanduo į sausumos pusę nuo linijos, kurios visi taškai yra nutolę jūros pusėje vieną jūrmylę nuo artimiausio taško ant pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantis kartais iki pat išorinės tarpinių vandenų ribos.

8. „Dirbtinis vandens telkinys“ – tai žmogaus sukurtas vandens telkinys.

9. „Labai pakeistas vandens telkinys“ – tai paviršinio vandens telkinys, kurio pobūdis, apibūdintas valstybės narės pagal II priedo nuostatas, yra labai pakitęs dėl žmogaus veiklos atsiradusių fizinių pakeitimų.

10. „Paviršinio vandens telkinys“ – tai kiekybės rodikliais apibrėžtas ir reikšmingas paviršinio vandens vienetas, pavyzdžiui, ežeras, tvenkinys, upė, upelis ar kanalas, dalis upės, upelio ar kanalo, tarpinis vanduo ar pakrančių vandens plotas.

11. „Vandeningasis sluoksnis“ – tai žemiau žemės paviršiaus esantis uolienos ar kitokių geologinių klodų sluoksnis ar sluoksniai, pakankamai akyti ir pralaidūs, kad pro juos galėtų pratekėti ar būtų galima imti nemažai požeminio vandens.

12. „Požeminio vandens telkinys“ – tai kiekybės rodikliais apibrėžtas požeminio vandens kiekis, esantis vandeningajame sluoksnyje ar keliuose sluoksniuose.

13. „Upės baseinas“ – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į jūrą per vienos upės žiotis, estuariją ar deltą.

14. „Pabaseinis“ – tai sausumos plotas, iš kurio visi paviršiniai vandenys per upelius, upes ir galbūt ežerus nuteka į vieną tam tikrą vietą savo kelyje (paprastai ežerą ar upių santaką).

15. „Upės baseino rajonas“ – tai sausumos ir jūros plotas, į kurį įeina vienas ar keli gretimi upių baseinai kartu su visais susijusiais požeminiais ir pakrančių vandenimis, kuris, vadovaujantis 3 straipsnio 1 dalimi, įvardijamas kaip pagrindinis upių baseinų valdymo vienetas.

16. „Kompetentinga institucija“ – tai valdžios institucija ar institucijos, nurodytos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje.

17. „Paviršinio vandens būklė“ – tai bendras paviršinio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį nulemia arba jo ekologinė, arba cheminė būklė, žiūrint kuri iš jų blogesnė.

18. „Gera paviršinio vandens būklė“ – tai paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklės įvertinamos bent kaip „geros“.

19. „Požeminio vandens būklė“ – tai bendras požeminio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį lemia arba jo kiekybinė, arba cheminė būklė, nelygu, kuri iš jų blogesnė.

20. „Gera požeminio vandens būklė“ – tai požeminio vandens telkinio būklė, kai jo kiekybinė ir cheminė būklės yra vertinamos bent kaip „geros“.

21. „Ekologinė būklė“ – tai vandens ekosistemų, susijusių su paviršiniais vandenimis, funkcionavimo ir struktūros kokybės apibūdinimas, nusakomas pagal V priedą.

22. „Gera ekologinė būklė“ – tai paviršinio vandens telkinio būklė, taip nusakoma pagal V priedą.

23. „Geras ekologinis potencialas“ – tai smarkiai modifikuoto ar dirbtinio vandens telkinio būklė, taip nusakoma pagal atitinkamas V priedo nuostatas.

24. „Gera paviršinio vandens cheminė būklė“ – cheminė būklė, kurią reikia pasiekti norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos tikslus, nustatytus šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkte, t. y. paviršinio vandens telkinio cheminė būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija nei aplinkos kokybės standartų, nustatytų prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje, nei upių baseinų specifiniams teršalams taikomų aplinkos kokybės standartų, nustatytų ir taikomų pagal tos direktyvos 8d straipsnį, ir taip pat neviršijamos poveikiu grindžiamos kritinės vertės, jei jos yra.

25. „Gera požeminio vandens cheminė būklė“ – tai cheminė požeminio vandens telkinio būklė, kuri atitinka visus V priedo 2.3.2 lentelėje nurodytus reikalavimus.

26. „Kiekybinė būklė“ – tai poveikio mastas požeminio vandens telkiniui, kurį jis patiria dėl tiesioginio ar netiesioginio vandens ėmimo.

27. „Turimi požeminio vandens ištekliai“ – tai ilgalaikis metinis požeminio vandens telkinio bendro atsinaujinimo vidurkis, atėmus ilgalaikį metinį nuotėkį, kurio reikia, kad susiję paviršiniai vandenys pasiektų 4 straipsnyje nurodytus ekologinius kokybės tikslus, labiau nesuprastėtų tokių vandenų ekologinė būklė ir nebūtų smarkiau pakenkta susijusioms žemės ekosistemoms.

28. „Gera kiekybinė būklė“ – tai būklė, apibrėžta V priedo 2.1.2 lentelėje.

29. „Pavojingos medžiagos“ – tai medžiagos arba medžiagų grupės, kurios yra nuodingos, patvarios ir linkusios biologiškai kauptis; ir kitos panašaus pobūdžio medžiagos ar medžiagų grupės.

30. „Prioritetinės medžiagos“ – Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje išvardytos medžiagos, t. y. medžiagos, keliančios didelę riziką vandens aplinkai arba per ją ir išdėstomos prioriteto tvarka pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį.

30a. „Prioritetinės pavojingos medžiagos“ – prioritetinės medžiagos, kurios yra pavojingos, kaip nustatyta pagal 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus.

30b. „Upių baseinų specifiniai teršalai“ – teršalai, kurie ne(be)laikomi prioritetinėmis medžiagomis, tačiau kurių atveju valstybės narės, remdamosi pagal II priedą atliktu apkrovos ir poveikio paviršiniams vandens telkiniams vertinimu, nustatė, kad jie dideliais kiekiais išleidžiami arba patenka į upės baseiną arba pabaseinį, taigi kelia didelę riziką jų teritorijoje esančiai vandens aplinkai arba per ją.

31. „Teršalas“ – tai kiekviena medžiaga, kuri gali sukelti taršą, ypač VIII priede išvardytos medžiagos.

32. „Tiesioginis išleidimas į požeminį vandenį“ – tai teršalų išleidimas į požeminį vandenį, neperleidžiant pro dirvą ar podirvį.

33. „Tarša“ – tai dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar šilumos išleidimas į orą, vandenį ar žemę, galįs turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandenų ekosistemų ar žemės ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandenų ekosistemų, kokybei, dėl ko gali būti padaryta žala materialiam turtui, aplinkai, trukdoma ja džiaugtis ir kitaip teisėtai naudotis.

34. „Aplinkos apsaugos tikslai“ – tai tikslai, nurodyti 4 straipsnyje.

35. „Aplinkos kokybės standartas“ – tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką.

35a. „Poveikiu grindžiama kritinė vertė“ – vandenyje, nuosėdose arba biotoje esančio teršalo ar teršalų grupės poveikio ribinė vertė, kai tas poveikis matuojamas taikant tinkamą ir moksliškai pagrįstą poveikiu grindžiamo monitoringo metodą, o viršijus tą ribinę vertę gali pasireikšti to vandenyje, nuosėdose arba biotoje esančio teršalo ar teršalų grupės neigiamas poveikis žmogaus sveikatai ar aplinkai.

36. „Bendrieji principai“ – tai teršalų išleidimo ir išmetimo į paviršinius vandenis kontrolė vadovaujantis 10 straipsnyje išdėstytais principais.

37. „Žmonėms vartoti skirtas vanduo“ – žmonėms vartoti skirtas vanduo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 2 straipsnio 1 punkte.

38. „Vandens paslaugos“ –

tai visos namų ūkiams, viešosioms institucijoms ir ekonominei veiklai teikiamos paslaugos, tokios kaip:

a) paviršinio arba požeminio vandens ėmimas, užtvenkimas, saugojimas, apdorojimas ir skirstymas;

b) nuotėkų surinkimo ir valymo įrenginių, iš kurių jos vėliau išleidžiamos į paviršinį vandenį, paslaugos.

39. „Vandens naudojimas“ –

tai vandens paslaugos kartu su visa kita veikla, nurodyta 5 straipsnyje ir II priede, turinčia reikšmingą poveikį vandens būklei.

Ši sąvoka taikoma 1 straipsnyje ir ekonominei analizei, atliekamai pagal 5 straipsnį bei III priedo b punktą.

40. „Išmetamų teršalų ribinės vertės“ –

tai masė, išreikšta tam tikrais konkrečiais parametrais, koncentracija ir (arba) išmetamų teršalų kiekiais, kurios negalima viršyti per tam tikrą vieną ar kelis laikotarpius. Išmetamų teršalų ribines vertes galima taip pat nustatyti tam tikroms medžiagų grupėms, šeimoms ar kategorijoms, svarbiausia toms, kurios yra nurodomos pagal 16 straipsnį.

Išmetamų teršalų ribinės vertės paprastai taikomos ties ta vieta, kur teršalai išleidžiami iš įrenginio; jas nustatant nekreipiama dėmesio į atskiedimo laipsnį. Kai teršalai netiesiogiai išleidžiami į vandenį, nustatant tam tikriems įrenginiams išmetamų teršalų ribines vertes galima atsižvelgti į nuotėkų valymo įmonės poveikį, jei garantuojamas lygiavertis visos aplinkos apsaugos lygis ir jei tai nesukels didesnės aplinkos taršos.

41. „Išmetamų teršalų kontrolė“ – tai kontrolė, kai reikalaujama tam tikro išmetamų teršalų apribojimo, pavyzdžiui, išmetamų teršalų ribinės vertės apribojimo, arba nurodomos ribos ir reikalavimai išmetamų teršalų poveikiui, pobūdžiui ar kitoms jų charakteristikoms arba veiklos sąlygoms, kurios turi įtakos išmetamiems teršalams. Termino „išmetamų teršalų kontrolė“ vartojimas šioje direktyvoje, kalbant apie kurios nors kitos direktyvos nuostatas, nereiškia, kad tos nuostatos yra kaip nors kitaip aiškinamos.

42. „Vandens telkinio būklės blogėjimas“ – bent vieno iš kokybės elementų, kaip tai suprantama V priede, būklės pablogėjimas viena klase, net jei dėl tokio pablogėjimo visas vandens telkinys pagal klasifikaciją nepriskiriamas žemesnei klasei; tačiau jei kokybės elementas jau priklauso žemiausiai klasei, bet koks tolesnis to elemento pablogėjimas reiškia vandens telkinio būklės pablogėjimą.