8 straipsnis. Paviršinio ir požeminio vandens būklės bei saugomų teritorijų monitoringas

1. Valstybės narės sudaro vandens būklės monitoringo programas, kad kiekviename upės baseino rajone vandens būklė būtų nuosekliai ir išsamiai prižiūrima:

— pagal tokias programas paviršinio vandens telkiniuose stebima:

i) nuotėkis ir tėkmės lygis ar greitis, kiek tai yra susiję su ekologine bei chemine būkle ir ekologiniu potencialu;

ii) ekologinė ir cheminė būklė bei ekologinis potencialas;

— požeminio vandens telkiniuose pagal tokias programas stebima cheminė ir kiekybinė būklė,

— saugomose teritorijose pirmiau minėtos programos papildo tas Bendrijos teisės aktuose nurodytas specifikacijas, pagal kurias buvo nustatytos atskiros saugomos teritorijos.

2. Šios programos pradeda veikti ne vėliau kaip po šešerių metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, jei atitinkamuose teisės aktuose nėra numatyta kitaip. Toks stebėjimas atliekamas pagal V priedo reikalavimus.

3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos vandens būklės analizės ir monitoringo pagal V priedą techninės specifikacijos ir standartizuoti metodai, nustatomi monitoringo ir būklės duomenų ataskaitų teikimo formatai, patvirtinami bendro kalibravimo rezultatai ir pagal V priedo 1.4.1 punkto ix papunktį nustatytos valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės ir patvirtinami pažangos rodikliai, kuriais sudaromos sąlygos palyginti valstybių narių pažangą, padarytą užtikrinant jų vandens telkinių gerą būklę ar potencialą. Nustatydama monitoringo ir būklės duomenų ataskaitų teikimo formatus, Komisija gali pasinaudoti Europos aplinkos agentūros (EAA) teikiama technine ir moksline pagalba. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Valstybės narės užtikrina, kad turimi ir patvirtinti monitoringo duomenys apie paviršinių vandenų biologinius kokybės elementus, surinkti pagal šios direktyvos V priedo 1.3 skirsnį, būtų pateikiami visuomenei ir EAA kas trejus metus, o turimi ir patvirtinti monitoringo duomenys apie paviršinių vandenų ir požeminio vandens cheminius kokybės elementus, surinkti pagal šios direktyvos V priedo 1.3 ir 2.4 skirsnius, būtų pateikiami visuomenei ir EAA kas dvejus metus elektroniniu būdu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/4/EB, 2007/2/EB ir (ES) 2019/1024. Tais tikslais valstybės narės naudoja pagal šio straipsnio 3 dalį nustatytus formatus ir automatizuoto ataskaitų teikimo bei duomenų pateikimo mechanizmus, suderintus su atitinkamais Europos vandens informacinės sistemos aplinkos būklės duomenų srautais.

5. EAA užtikrina, kad pagal 4 dalį pateikta informacija būtų reguliariai tvarkoma ir analizuojama siekiant ją pateikti atitinkamuose Sąjungos portaluose, kad Komisija ir atitinkamos Sąjungos agentūros galėtų ją naudoti pakartotinai ir kad Komisijai, valstybėms narėms ir visuomenei būtų teikiama objektyvi, patikima ir palyginama informacija, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 401/2009.

6. Ne vėliau kaip 2027 m. lapkričio 11 d. Komisija paskelbia ataskaitą dėl Europos Sąjungos jungtinio stebėsenos tinklo sukūrimo, finansavimo ir veikimo.

Ataskaitoje atsižvelgiama, inter alia, į:

a) savanorišką tokio jungtinio stebėsenos tinklo naudojimo pobūdį;

b) analizės, kuri turi būti atliekama tokiame tinkle, aprėptį, įskaitant tai, kokios medžiagos ir rodikliai turi būti įtraukiami iš sąrašų, nustatytų pagal šią direktyvą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2006/118/EB bei 2008/105/EB;

c) tokio tinklo finansavimo šaltinius, kurie gali apimti Sąjungos bendrą finansavimą;

d) tokio tinklo veikimo modelį, apsvarstant tiek centralizuotas, tiek decentralizuotas galimybes.

Po tos ataskaitos Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų sukurtas Europos Sąjungos jungtinis stebėsenos tinklas.