16 straipsnis. Kovos su vandens tarša strategijos

1. Europos Parlamentas ir Taryba priima konkrečias priemones, skirtas kovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri sudaro didelį pavojų vandens aplinkai ar per ją persiduoda, įskaitant pavojų vandens telkiniams, iš kurių imamas geriamasis vanduo. Tokių teršalų atveju taikomomis priemonėmis turi būti siekiama laipsniškai mažinti prioritetinių medžiagų, apibrėžtų 2 straipsnio 30 punkte, kiekį ir nutraukti ar etapais panaikinti prioritetinių pavojingų medžiagų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 30a punkte, išleidimą, išmetimą ar nuostolius. Tokios priemonės tvirtinamos remiantis Komisijos pasiūlymais, pateiktais Sutartyje nustatyta tvarka.

2. Komisija ne vėliau kaip 2032 m. gegužės 11 d., o vėliau kas šešerius metus peržiūri prioritetinių medžiagų sąrašą ir Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje nustatytus toms medžiagoms taikomus atitinkamus AKS ir, kai tikslinga, kartu su peržiūros rezultatais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo atnaujinamas prioritetinių medžiagų sąrašas ir atitinkami paviršinio vandens, nuosėdų ar biotos AKS. Atlikdama peržiūrą Komisija medžiagas, dėl kurių reikia imtis veiksmų, išdėsto prioriteto tvarka, remdamasi rizika, kurią jos kelia vandens aplinkai arba per ją ir kuri nustatoma pagal:

a) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Direktyvą 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 528/2012 ir (ES) 2019/6 atliktą rizikos vertinimą; arba

b) supaprastintą rizika grindžiamo vertinimo procedūrą, grindžiamą moksliniais principais, visų pirma atsižvelgiant į:

— faktinius duomenis, susijusius su atitinkamos medžiagos pavojingomis savybėmis, ypač su jos ekologiniu toksiškumu vandeniui ir toksiškumu žmogui, perduodamu sąlyčio su vandeniu būdais,

— plačiai užterštos aplinkos monitoringo faktinius duomenis, įskaitant stebėsenos duomenis, kuriuos valstybės narės pateikia Komisijai pagal Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 4 dalį, ir

— kitus įrodytus veiksnius, kurie galėtų rodyti, jog aplinka gali būti plačiai užteršta, tokius kaip atitinkamos medžiagos gamybos ar naudojimo apimtys ir naudojimo būdai.

3. Atlikdama 2 dalyje nurodytą peržiūrą, Komisija, kai tikslinga, prioritetines medžiagas suskirsto į vieną ar daugiau iš šių kategorijų:

a) prioritetinės pavojingos medžiagos;

b) medžiagos, kurių veikimas panašus į visureses patvarias bioakumuliacines ir toksiškas medžiagas (uPBT);

c) medžiagos, kurios paprastai kaupiasi nuosėdose arba biotoje arba ir nuosėdose, ir biotoje.

Tai darydama Komisija atsižvelgia į susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų nustatymą pagal kitus aktualius Sąjungos teisės aktus dėl pavojingų medžiagų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008, atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose ir atitinkamose mokslinėse ataskaitose. Ypač atsižvelgiama į chemines medžiagas, atitinkančias Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nustatytus kriterijus, kai susirūpinimo kriterijai yra aktualūs vandens aplinkai.

3a. Atlikdama peržiūrą ir pateikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pridedamą pasiūlymą Komisija, kai tikslinga, pasiūlo išbraukti medžiagas iš Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje pateikto medžiagų sąrašo, jeigu jos Sąjungoje nebekelia didelės rizikos vandens aplinkai arba per ją, ir įtraukti jas į tos direktyvos II priedo C dalyje pateiktą upių baseinų specifinių teršalų suderintų AKS saugyklą. Pasiūlyme atsižvelgiama į valstybių narių pateiktus pagal šios direktyvos II priedą atliktus pavojaus ir poveikio paviršiniams vandens telkiniams vertinimus. Pagal Direktyvos 2008/105/EB 8d straipsnį valstybės narės įgyvendina atitinkamus suderintus AKS, jeigu teršalai kelia susirūpinimą nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

4. Komisija ne vėliau kaip 2032 m. gegužės 11 d., o vėliau kas šešerius metus peržiūri Direktyvos 2008/105/EB II priedo C dalyje pateiktą upių baseinų specifinių teršalų sąrašą ir atitinkamus AKS ir, kai tikslinga, kartu su peržiūros rezultatais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tas sąrašas atnaujinamas.

4a. Nustatydama, kuriems upių baseinų specifiniams teršalams gali reikėti nustatyti AKS Sąjungos lygmeniu, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a) teršalų keliamą riziką, įskaitant jų keliamą pavojų, jų koncentraciją aplinkoje ir koncentraciją, kurią viršijus tikėtina, kad atsiras poveikis, taip pat galimą kaupiamąjį poveikį;

b) skirtumą tarp upių baseinų specifiniams teršalams skirtingų valstybių narių nustatytų nacionalinių AKS ir tokio skirtumo pagrįstumo laipsnį;

c) valstybių narių, jau įgyvendinančių atitinkamiems upių baseinų specifiniams teršalams nustatytus AKS, skaičių.

4b. Komisija ne vėliau kaip 2032 m. gegužės 11 d., o vėliau kas šešerius metus peržiūri upių baseinų specifinių teršalų kategorijų orientacinį sąrašą, išdėstytą Direktyvos 2008/105/EB II priedo A dalyje, ir, kai tikslinga, kartu su peržiūros rezultatais pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tas sąrašas atnaujinamas.

5. Siekdama padėti Komisijai atlikti Direktyvos 2008/105/EB I ir II priedų peržiūrą, Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) parengia mokslines ataskaitas, kuriose atsižvelgiama į:

a) ECHA Rizikos vertinimo komiteto (RVK) ir Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAK) nuomones;

b) monitoringo programų, sudarytų pagal šios direktyvos 8 straipsnį, rezultatus;

c) stebėsenos duomenis, surinktus pagal Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsnio 4 dalį;

d) direktyvų 2006/118/EB ir (ES) 2020/2184 priedų peržiūros rezultatus;

e) reikalavimus spręsti dirvožemio taršos problemą, įskaitant susijusius monitoringo duomenis;

f) Sąjungos mokslinių tyrimų programas ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją, gautą naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, „Copernicus“ paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, ir piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

g) atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas ir informaciją ir

h) darbo grupių, sudarytų pagal Direktyvos 2000/60/EB bendrąją įgyvendinimo strategiją, rekomendacijas.

Ne vėliau kaip 2030 m. gegužės 11 d., o vėliau – kas šešerius metus ECHA parengia ir viešai paskelbia ataskaitą, kurioje apibendrinamos pagal šią dalį parengtų mokslinių ataskaitų išvados.

6. Kai tikslinga, Komisija pateikia pasiūlymus dėl kontrolės priemonių, kuriomis siekiama:

a) palaipsniui mažinti prioritetinių medžiagų išmetimą, išleidimą ir nuotėkius ir

b) visų pirma nutraukti arba laipsniškai panaikinti pagal 3 dalį nustatytų prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimą, išmetimą ir nuotėkius, be kita ko, kai tikslinga, pateikiant atitinkamą tvarkaraštį, kaip tai padaryti per 20 metų nuo medžiagų priskyrimo prioritetinėms pavojingosioms medžiagoms.

Tai darydama, Komisija nustato sutelktosios ir pasklidosios taršos šaltiniams taikytiną atitinkamą ekonomiškai efektyvų ir proporcingą produktų bei procesų kontrolės priemonių lygį bei jų derinius ir atsižvelgia į Sąjungos masto suderintas išmetamų teršalų ribines vertes, taikomas procesų kontrolei. Kai tikslinga, procesų kontrolės Sąjungos lygmens priemones galima nustatyti atskiriems sektoriams. Kai produktų ar procesų kontrolė apima atitinkamų leidimų ar medžiagų patvirtinimų, išduotų pagal Direktyvą 2001/83/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, Direktyvą 2009/128/EB, Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, Direktyvą 2010/75/ES, Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 arba Reglamentą (ES) 2019/6, peržiūrą, tokia peržiūra atliekama pagal tų direktyvų ir reglamentų nuostatas, kaip nurodyta Direktyvos 2008/105/EB 7a straipsnyje. Atliekant tokias peržiūras atsižvelgiama į Komisijos vertinimą pagal Direktyvos 2008/105/EB 7a straipsnio 1 dalį. Kai tikslinga, kiekviename pasiūlyme dėl kontrolės priemonių nurodoma jų peržiūros bei atnaujinimo ir jų veiksmingumo vertinimo tvarka.

7. Komisija gali parengti kovos su vandens tarša, kurią kelia bet kuris teršalas ar teršalų grupė, įskaitant bet kokią taršą, kurią sukelia įvykusios avarijos, strategijas.