10 straipsnis. Jurisdikcija

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių nustatyti savo jurisdikciją dėl 2 ir 3 straipsniuose bei 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, jeigu:

a) nusikalstama veika visiškai ar iš dalies padaryta jų teritorijoje; arba

b) nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra jų pilietis.

2. Valstybė narė praneša Komisijai, jeigu ji nusprendžia nustatyti papildomą jurisdikciją dėl 2 ir 3 straipsniuose bei 18a straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, padarytų už jos teritorijos ribų, inter alia, kai:

a) nusikalstama veika padaryta vienam iš jos piliečių arba asmeniui, kurio įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje;

b) nusikalstama veika padaryta jos teritorijoje įsisteigusio juridinio asmens naudai; arba

c) nusikalstamą veiką padariusio asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra jos teritorijoje.

3. Siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, padarytas ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, kiekviena valstybė narė 1 dalies b punkte nurodytais atvejais imasi, o 2 dalyje nurodytais atvejais gali imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad jos jurisdikcija nepriklausytų nuo nei vienos iš šių sąlygų:

a) veikos laikomos baudžiamosiomis jų padarymo vietoje; arba

b) baudžiamąjį persekiojimą galima pradėti tik po to, kai apie nusikalstamą veiką padarymo vietoje praneša auka, arba valstybės, kurioje padaryta nusikalstama veika, iniciatyva.