4 straipsnis. Sankcijos

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama maksimaliomis ne trumpesnėmis kaip penkeri metai laisvės atėmimo bausmėmis.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama maksimaliomis ne trumpesnėmis kaip dešimt metų laisvės atėmimo bausmėmis, jeigu ta nusikalstama veika:

a) buvo padaryta aukai, kuri buvo ypač pažeidžiama; tai šioje direktyvoje apima bent jau aukomis tapusius vaikus;

b) buvo padaryta dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta 2008 m. spalio 24 d. Pamatiniame sprendime 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu;

c) tyčia arba dėl didelio neatsargumo buvo sukeltas pavojus aukos gyvybei; ar

d) buvo padaryta panaudojant sunkų smurtą arba aukai padaryta ypač didelė žala, įskaitant fizinę arba psichologinę žalą.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad toliau nurodytos aplinkybės, kai jos susijusios su 2 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas būtų laikomos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis:

a) tai, kad veiką padarė valstybės pareigūnai, eidami savo pareigas;

b) tai, kad veiką padaręs asmuo, naudodamas informacines ir ryšių technologijas, palengvino seksualinio pobūdžio vaizdų, vaizdo įrašų ar panašios medžiagos, kurioje figūruoja auka, platinimą arba tokią medžiagą platino naudodamas tokias technologijas.

4. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, kurios gali leisti taikyti perdavimą.