76 straipsnis. Rizikos vertinimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas tvirtintų ir ne rečiau kaip kas dvejus metus peržiūrėtų rizikos, su kuria įstaiga susiduria arba gali susidurti, įskaitant dėl makroekonominės aplinkos, kurioje ta įstaiga veikia, kylančią riziką, susijusią su verslo ciklo būsena, ir riziką, kurią lemia aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) veiksnių poveikis dabartiniu ir trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, prisiėmimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategiją ir politiką.

Valstybės narės, atsižvelgdamos į proporcingumo principą, gali leisti mažų ir nesudėtingų įstaigų valdymo organams kas dvejus metus peržiūrėti pirmoje pastraipoje nurodytas strategijas ir politiką.

2. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas skirtų pakankamai laiko rizikos klausimams nagrinėti. Valdymo organas aktyviai dalyvauja visos reikšmingos rizikos, kuri reglamentuojama šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, valdyme, taip pat dalyvauja su ta rizika susijusiame turto vertinime, išorės kreditų reitingų ir vidaus modelių naudojime. Įstaiga nustato atskaitomybės valdymo organui gaires, apimančias visą reikšmingą riziką ir rizikos valdymo politiką bei jos pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas parengtų konkrečius planus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje išdėstytus reikalavimus, kad būtų galima stebėti ir mažinti koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių, teikiančių paslaugas, kurios yra esminės sisteminės svarbos Sąjungai arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas parengtų konkrečius planus, apimančius kiekybiškai įvertinamus tikslus bei procesus, ir stebėtų jų įgyvendinimą tam, kad būtų galima stebėti ir mažinti finansinę riziką, trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu kylančią dėl ASV veiksnių, įskaitant riziką, kylančią dėl korekcijos proceso ir pertvarkos tendencijų atitinkamų Sąjungos ir valstybių narių reguliavimo tikslų ir teisės aktų, susijusių su ASV veiksniais, visų pirma tikslo pasiekti poveikio klimatui neutralumą, kontekste, taip pat, kai aktualu tarptautinę veiklą vykdančioms įstaigoms, – trečiųjų valstybių teisinių ir reguliavimo tikslų kontekste.

Nustatant kiekybinius ASV rizikos mažinimo tikslus ir procesus, įtrauktus į šios dalies antroje pastraipoje nurodytus planus, atsižvelgiama į naujausias Europos mokslo patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitas ir nustatytas priemones, visų pirma susijusias su Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu. Kai įstaiga atskleidžia informaciją ASV klausimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES, šios dalies antroje pastraipoje nurodyti planai turi derėti su tos direktyvos 19a arba 29a straipsnyje nurodytais planais ir visų pirma turi apimti veiksmus, susijusius su įstaigos verslo modeliu ir strategija, kurie derėtų abiejuose planuose.

Valstybės narės užtikrina proporcingą antros ir trečios pastraipų taikymą mažų ir nesudėtingų įstaigų valdymo organams, nurodydamos, kuriose srityse gali būti taikoma išimtis arba supaprastinta procedūra.

3. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurios yra svarbios dėl jų dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, įsteigtų rizikos komitetą, kurį sudarytų valdymo organo nariai, atitinkamoje įstaigoje neatliekantys jokios vykdomosios funkcijos. Rizikos komiteto nariai turi turėti tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kad visiškai suprastų ir kontroliuotų įstaigos rizikos strategiją ir įstaigai priimtiną riziką.

Rizikos komitetas pataria valdymo organui dėl bendros esamos ir būsimos įstaigai priimtinos rizikos bei strategijos ir padeda valdymo organui prižiūrėti, kaip tą strategiją įgyvendina vyresnioji vadovybė. Valdymo organas lieka visiškai atsakingas už riziką.

Rizikos komitetas tikrina, ar klientams siūlomose įsipareigojimų ir turto kainose visiškai atsižvelgta į įstaigos verslo modelį ir rizikos strategiją. Kai kainos tinkamai neatspindi rizikos atsižvelgiant į verslo modelį ir rizikos strategiją, rizikos komitetas valdymo organui pateikia trūkumų pašalinimo planą.

Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti įstaigai, kuri nelaikoma svarbia, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, sujungti rizikos komitetą su audito komitetu, kaip nurodyta Direktyvos 2006/43/EB 41 straipsnyje. Bendro komiteto nariai turi turėti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurie reikalingi rizikos komitetui ir audito komitetui.

4. Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, ir, jeigu įsteigtas – rizikos komitetas, turėtų tinkamą prieigą prie informacijos apie įstaigos rizikos padėtį ir, jei būtina bei tikslinga, turėtų galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais.

Valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, ir, jeigu įsteigtas – rizikos komitetas, nustato informacijos apie riziką, kurią jie gauna, pobūdį, kiekį, formatą ir pateikimo dažnumą. Siekdamas padėti nustatyti patikimą atlygio politiką ir praktiką, rizikos komitetas, nedarydamas poveikio atlygio komiteto užduotims, išnagrinėja, ar atlygio sistemoje numatant paskatas atsižvelgiama į riziką, įskaitant riziką, kylančią dėl ASV veiksnių, kapitalą, likvidumą ir uždarbio tikimybę bei laiką.

5. Valstybės narės, laikydamosi Komisijos direktyvos 2006/73/EB 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto proporcingumo reikalavimo, užtikrina, kad įstaigų vidaus kontrolės funkcijos būtų atskirtos nuo veiklos funkcijų ir kad jas atliekantys asmenys būtų pakankamai autoritetingi, svarbūs, turėtų išteklių ir galėtų kreiptis į valdymo organą.

Valstybės narės užtikrina, kad:

a) vidaus kontrolės funkcijas atliekantys asmenys užtikrintų, jog visa reikšminga rizika būtų tinkamai nustatyta, įvertinta ir apie ją būtų pranešta;

b) vidaus kontrolės funkcijas atliekantys asmenys pateiktų visapusišką įstaigos patiriamos rizikos viso spektro vaizdą;

c) rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys aktyviai dalyvautų rengiant įstaigos rizikos strategiją ir priimant visus sprendimus dėl jos reikšmingos rizikos valdymo ir kontroliuotų veiksmingą rizikos strategijos įgyvendinimą;

d) vidaus audito funkciją atliekantys asmenys vykdytų veiksmingo įstaigos rizikos strategijos įgyvendinimo nepriklausomą peržiūrą;

e) atitikties užtikrinimo funkciją atliekantys asmenys įvertintų ir švelnintų atitikties riziką ir užtikrintų, kad įstaigos rizikos strategijoje būtų atsižvelgiama į atitikties riziką ir kad į atitikties riziką būtų tinkamai atsižvelgiama priimant visus sprendimus dėl reikšmingos rizikos valdymo.

6. Valstybės narės užtikrina, kad vidaus kontrolės funkcijas atliekantys asmenys turėtų tiesioginę prieigą prie valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, ir galėtų jam teikti ataskaitas tiesiogiai.

Tuo tikslu vidaus kontrolės funkcijas atliekantys asmenys turi būti nepriklausomi nuo valdymo funkciją atliekančio valdymo organo narių ir nuo vyresniosios vadovybės ir visų pirma turi turėti galimybę nurodyti susirūpinimą keliančių klausimų ir perspėti priežiūros funkciją atliekantį valdymo organą, kai tikslinga arba kai konkretūs rizikos pokyčiai paveikia ar gali paveikti įstaigą, nedarant poveikio valdymo organo atsakomybės sritims pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013.

Už vidaus kontrolės funkcijas atsakingi asmenys yra nepriklausomi vyresnieji vadovai, kuriems tenka aiški atsakomybė už rizikos valdymo, atitikties užtikrinimo ir vidaus audito funkcijas. Jeigu dėl įstaigos veiklos pobūdžio, masto ir sudėtingumo nėra pagrįsta skirti atskirą asmenį rizikos valdymo arba atitikties užtikrinimo funkcijai atlikti, kitas vyresnysis asmuo, kuris įstaigoje atlieka kitas užduotis, gali būti atsakingi už atitikties užtikrinimo arba rizikos valdymo funkcijas, su sąlyga, kad nėra interesų konflikto ir kad už rizikos valdymo funkciją ir atitikties užtikrinimo funkciją atsakingas asmuo:

a) tenkina žinių ir patirties, kurių reikia įvairioms susijusioms sritims, tinkamumo kriterijus ir reikalavimus ir

b) turi pakankamai laiko, kad abi kontrolės funkcijos būtų tinkamai atliekamos.

Vidaus audito funkcija negali būti derinama su jokia kita įstaigos verslo linija ar kontrolės funkcija.

Už vidaus kontrolės funkcijas atsakingi asmenys atleidžiami tik iš anksto pritarus priežiūros funkciją atliekančiam valdymo organui.