105 straipsnis. Veterinariniai receptai

1. Veterinarinis receptas antimikrobiniam vaistui metafilaktikos tikslais išduodamas tik veterinarijos gydytojui diagnozavus infekcinę ligą.

2. Veterinarijos gydytojas turi turėti galimybę pagrįsti antimikrobiniams vaistams, visų pirma metafilaktikos ir profilaktikos tikslais, išduotą veterinarinį receptą.

3. Veterinarinis receptas išduodamas tik po to, kai veterinarijos gydytojas atlieka klinikinius patikrinimus ar kitą tinkamą atitinkamo gyvūno ar gyvūnų grupės sveikatos būklės įvertinimą.

4. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 33 punkto ir šio straipsnio 3 dalies, valstybė narė gali leisti, kad veterinarinį receptą išduotų specialistas, kuris nėra veterinarijos gydytojas ir kuris turi kvalifikaciją tą daryti pagal taikytiną nacionalinę teisę šio reglamento įsigaliojimo metu. Tokie receptai galioja tik toje valstybėje narėje ir jie neapima antimikrobinių vaistų ir bet kokių kitų veterinarinių vaistų receptų tais atvejais, kai būtina veterinarijos gydytojo diagnozė.

Veterinariniams receptams, išduotiems specialisto, kuris nėra veterinarijos gydytojas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 5, 6, 8, 9 ir 11 dalys.

5. Veterinariniame recepte pateikiama bent toliau nurodyta informacija:

a) gydomo gyvūno arba gyvūnų grupės identifikavimo duomenys;

b) gyvūno savininko ar laikytojo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

c) išdavimo data;

d) veterinarijos gydytojo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant profesinį numerį, jei jis jį turi;

e) veterinarijos gydytojo parašas arba lygiavertės elektroninės atpažinties duomenys;

f) skiriamo vaisto pavadinimas, įskaitant jo veikliąsias medžiagas;

g) farmacinė forma ir stiprumas;

h) skiriamas vaistų kiekis arba pakuočių skaičius, įskaitant pakuotės dydį;

i) dozavimo režimas;

j) maistinių rūšių gyvūnams – išlauka, net jei tokia išlauka lygi nuliui;

k) įspėjimai, kurie būtini norint užtikrinti tinkamą naudojimą, įskaitant, kai tinkama, užtikrinimą, kad antimikrobinės medžiagos bus naudojamos apdairiai;

l) jeigu vaistas skiriamas pagal 112, 113 ir 114 straipsnius, šiuo klausimu pateikiamas pareiškimas,

m) jeigu vaistas skiriamas pagal 107 straipsnio 3 ir 4 dalis, šiuo klausimu pateikiamas pareiškimas.

6. Skiriamų veterinarinių vaistų kiekis negali viršyti atitinkamam gydymui ar terapijai reikalingo kiekio. Metafilaktikai arba profilaktikai skirtų antimikrobinių vaistų atveju jie skiriami tik ribotam laikotarpiui, kuris apimtų rizikos laikotarpį.

7. Pagal 3 dalį išduoti veterinariniai receptai pripažįstami visoje Sąjungoje.

8. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti šio straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pavyzdį. Tas pavyzdys taip pat pateikiamas elektroninėje versijoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 145 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9. Skirtas veterinarinis vaistas tiekiamas pagal taikytiną nacionalinę teisę.

10. Veterinarinis receptas antimikrobiniams vaistams galioja penkias dienas nuo jo išdavimo dienos.

11. Be šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų valstybės narės gali nustatyti veterinarijos gydytojams skirtas taisykles dėl įrašų saugojimo išduodant veterinarinius receptus.

12. Nepaisant 34 straipsnio, veterinarinį vaistą, kuris priskiriamas vaistams, kuriems pagal tą straipsnį reikalaujama veterinarinio recepto, gali duoti veterinarijos gydytojas asmeniškai be veterinarinio recepto, išskyrus atvejus, kai pagal taikytiną nacionalinę teisę būtų numatyta kitaip. Veterinarijos gydytojas saugo įrašus apie tokius asmeninio davimo be veterinarinio recepto atvejus pagal taikytiną nacionalinę teisę.