103 straipsnis. Mažmeninė prekyba veterinariniais vaistais ir registrų tvarkymas

1. Mažmeninės prekybos veterinariniais vaistais taisyklės nustatomos nacionalinės teisės aktais, nebent šiame reglamente būtų numatyta kitaip.

2. Nedarant poveikio 99 straipsnio 4 daliai, mažmeniniai veterinarinių vaistų prekiautojai veterinarinius vaistus gauna tik iš didmeninio platinimo leidimo turėtojų.

3. Mažmeniniai veterinarinių vaistų prekiautojai saugo išsamius toliau nurodytos informacijos įrašus apie kiekvieną veterinarinių vaistų, kuriems įsigyti pagal 34 straipsnį reikia veterinarinio recepto, sandorį:

a) sandorio data;

b) veterinarinio vaisto pavadinimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, vaisto formą ir stiprumą;

c) partijos numeris;

d) gautas ar tiektas kiekis;

e) pirkimo atveju – tiekėjo, o pardavimo atveju – gavėjo vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas ir nuolatinis adresas ar registruota verslo vieta;

f) vaistą skyrusio veterinarijos gydytojo vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys ir, kai taikytina, veterinarinio recepto kopija,

g) rinkodaros leidimo numeris.

4. Kai valstybės narės mano esant būtina, jos gali reikalauti, kad mažmeniniai prekiautojai saugotų išsamius įrašus apie visus veterinarinių vaistų, kuriems įsigyti nereikia veterinarinio recepto, sandorius.

5. Bent kartą per metus mažmeninis prekiautojas atlieka išsamų sandėlyje esančių vaistų auditą ir į registrą įtrauktus gautus bei išduotus vaistus sutikrina su sandėlyje tuo metu laikomais veterinariniais vaistais. Visi nustatyti neatitikimai registruojami. Išsamaus audito rezultatai ir šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įrašai saugomi penkerius metus, kad kompetentingos institucijos juos galėtų patikrinti pagal 123 straipsnį.

6. Valstybės narės gali savo teritorijoje nustatyti mažmeninei prekybai veterinariniais vaistais sąlygas, remdamosi su visuomenės ir gyvūnų sveikatos ar aplinkos apsauga susijusiomis priežastimis, jei tos sąlygos atitinka Sąjungos teisę, yra proporcingos ir nediskriminacinės.