18 straipsnis. Regioninės architektūros tarybos

1. Architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo sričių ir kitiems su architektūra susijusiems klausimams nagrinėti, rekomendacijoms teikti ir pasiūlymams valstybės ir savivaldybių institucijoms, priimančioms su architektūra susijusius sprendimus, teikti, taip pat architektūros kokybei vertinti steigiamos regioninės architektūros tarybos.

2. Regioninės architektūros tarybos sudaromos teritoriniu principu Lietuvos Respublikos apskrityse arba Lietuvos Respublikos architektų rūmų sprendimu – dviejose ar daugiau apskričių.

3. Regioninę architektūros tarybą sudaro ne mažiau kaip 13 narių, skiriamų trejiems metams. Iš jų:

1) ne mažiau kaip 7 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos Respublikos architektų rūmų susirinkime iš Lietuvos Respublikos architektų rūmų narių;

2) ne mažiau kaip 2 nariai išrenkami visuotiniame Lietuvos architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos architektų sąjungos narių;

3) ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos suvažiavime iš Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas arba kraštovaizdžio architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

4) ne mažiau kaip 2 narius, baigusius universitetines architektūros krypties studijas ir vykdančius nuolatinę mokslinę pedagoginę architektūros srities veiklą, skiria Lietuvos Respublikos universitetinės aukštosios mokyklos, vykdančios architektūros krypties studijų programas;

5) ne mažiau kaip vienas narys išrenkamas visuotiniame Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos suvažiavime iš Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narių, turinčių aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines architektūros krypties studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

4. Regioninių architektūros tarybų nuostatus ir sudėtį, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvirtina Lietuvos Respublikos architektų rūmų taryba. Regioninių architektūros tarybų nariais asmenys gali būti renkami ar skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Regioninės architektūros tarybos nariai išsirenka tarybos pirmininką. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma tarybų darbo tvarka, tarybų posėdžiuose dalyvaujančių tarybų narių rašytinių išvadų ir (ar) rekomendacijų kokybiniai reikalavimai, tarybų posėdžių organizavimo, techninio aptarnavimo ir tarybų narių darbo apmokėjimo tvarka, tarybų narių rotacijos tarybos viduje ir tarp skirtingų regioninių architektūros tarybų tvarka, tarybų narių teisės ir pareigos, nusišalinimo ir atšaukimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatoma nusišalinimo nuo sprendimų priėmimo ir asmenų teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos architektų rūmus, jeigu regioninių architektūros tarybų nariai nevykdė šioje dalyje įtvirtintos prievolės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, įgyvendinimo tvarka. Regioninių architektūros tarybų nariai privalo nusišalinti, kai gali kilti interesų konfliktas dėl šiose tarybose nagrinėjamų klausimų, jeigu:

1) sprendžiami klausimai, susiję su to paties nario vykdoma architekto veikla;

2) sprendžiami klausimai, susiję su asmeniu, su kuriuo narys susijęs šeimos, artimos giminystės ir (ar) verslo ryšiais, susijusiais su jo privačiais interesais – jo (ar jam artimo asmens, kuris suprantamas taip, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme) suinteresuotumu asmenine turtine nauda;

3) pareiga nusišalinti yra įtvirtinta kituose įstatymuose.

5. Regioninės architektūros tarybos atlieka šias funkcijas:

1) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl teritorijų planavimo dokumentų, architektūrinių, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo bei šiame įstatyme nurodytų objektų projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų, statinių architektūros atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais;

2) suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, projektinių pasiūlymų, architektūrinių ir urbanistinių idėjų sprendinių, statinių projektų sprendinių atitikties architektūros kokybės reikalavimams ir kitais architektūros kokybės klausimais;

3) bendradarbiauja su architektų profesinėmis asociacijomis, atitinkamomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis;

4) kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos architektų rūmams savo veiklos metines ataskaitas;

5) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose veiklą, kurią turi teisę vykdyti architektai, reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

6. Regionines architektūros tarybas techniškai aptarnauja ir jų darbą organizuoja Lietuvos Respublikos architektų rūmai regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka. Teikiant šio straipsnio 14 dalyje nurodytas regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas, už tarybų posėdžių organizavimą, techninį aptarnavimą ir tarybų narių darbo apmokėjimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skiria Lietuvos Respublikos architektų rūmams valstybės biudžeto lėšas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos papildomų valstybės biudžeto asignavimų, skirtų regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.

7. Regioninės architektūros tarybos turi teisę iš savo narių sudaryti ad hoc arba nuolatines komisijas konkretiems klausimams nagrinėti ar specialiems tarybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti ir nustatyti jų funkcijas, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Prireikus regioninės architektūros tarybos savanoriškais pagrindais gali pasitelkti kitų specialistų ir ekspertų.

8. Regioninės architektūros tarybos su jų veikla susijusius klausimus nagrinėja ir sprendimus priima periodiškai šaukiamuose susirinkimuose regioninės architektūros tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.

9. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose stebėtojų teisėmis turi teisę dalyvauti asmenys, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Stebėtojai nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais dalyvauja patariamojo balso teise pagal teisės aktuose apibrėžtą ministerijų kompetenciją architektūros srityje.

10. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose stebėtojų teisėmis turi teisę dalyvauti savivaldybių, kurių teritorijai priskiriami svarstomi objektai, vyriausieji architektai. Stebėtojai nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais dalyvauja patariamojo balso teise pagal šiame įstatyme apibrėžtą savivaldybių vyriausiųjų architektų kompetenciją architektūros srityje.

11. Regioninių architektūros tarybų posėdžiuose nagrinėjamais šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais klausimais stebėtojų teisėmis gali dalyvauti nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie yra suinteresuoti dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų ir kurie Lietuvos Respublikos architektų rūmams raštu nurodo motyvus, kodėl pageidauja dalyvauti regioninių architektūros tarybų posėdžiuose.

12. Stebėtojai, dalyvausiantys regioninių architektūros tarybų posėdžiuose, privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją. Stebėtojai balsavimo teisės neturi. Stebėtojų dalyvavimo regioninių architektūros tarybų posėdžiuose tvarka nustatoma Regioninių architektūros tarybų nuostatuose.

13. Regioninės architektūros tarybos posėdžiuose pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas rotacijos principu dalyvauja ir rašytines išvadas ir (ar) rekomendacijas regioninės architektūros tarybos bendrai išvadai parengti teikia ne daugiau kaip 13 tarybos narių. Tarybos nariams už darbą apmokama šio straipsnio 17 dalyje nurodyta tvarka.

14. Valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos architektų rūmai naudoja regioninių architektūros tarybų posėdžiams organizuoti, techniniam aptarnavimui ir šių tarybų narių darbui apmokėti, kai valstybės biudžeto lėšomis regioninių architektūros tarybų išvados ir (ar) rekomendacijos teikiamos valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų, suinteresuotų dėl savivaldybės teritorijoje vystomų objektų, prašymu ar regioninių architektūros tarybų iniciatyva (kai šios iniciatyvos yra būtinos siekiant tenkinti viešąjį interesą, pateikiant motyvuotą paaiškinimą).

15. Teikiant šio straipsnio 14 dalyje nenurodytas regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas, valstybės biudžeto lėšos neskiriamos ir už šių funkcijų atlikimą apmoka užsakovas regioninių architektūros tarybų nuostatuose nustatyta tvarka.

16. Planuojant valstybės biudžeto lėšas regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti, turi būti laikomasi nuostatos, kad skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi padengti ekonomiškai pagrįstas su Lietuvos Respublikos architektų rūmų ir regioninių architektūros tarybų funkcijų atlikimu susijusias sąnaudas ir užtikrinti pajamas, reikalingas šių funkcijų plėtrai ir kokybei gerinti, atsižvelgus į infliaciją, kitus ekonominius ir finansinius veiksnius.

17. Regioninėms architektūros taryboms teikiant šio straipsnio 14 dalyje nurodytas regioninių architektūros tarybų išvadas ir (ar) rekomendacijas, asmenų, organizuojančių tarybų posėdžius, atliekančių techninį aptarnavimą ir tarybų narių atlygio už darbą tarybose dydį, diferencijuotą pagal atliekamas funkcijas ir darbų mastą, nustato aplinkos ministras.

18. Lietuvos Respublikos architektų rūmai aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ataskaitas apie panaudotas valstybės biudžeto lėšas regioninių architektūros tarybų funkcijoms atlikti.