21 straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

1. Specialiosios pedagoginės pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Ją teikia specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą pagal specialiosios pedagogikos studijų programą, atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų, o suėjus 21 metams nepabaigus ugdymo programos – iki ugdymo programos pabaigos, taip pat asmenims, kurie dėl ligos mokėsi su pertraukomis ir pateikė tokių pertraukų priežastį pagrindžiančius dokumentus, – iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 23 metai, pabaigos, tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

2. Specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymosi prieinamumą ir mokinio savarankiškumą. Ją teikia mokinio padėjėjas, gestų kalbos vertėjas ir kiti specialistai. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

3. Pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose dirbantys specialistai konsultuoja specialiosios pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.