2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Elektroninis keleivinio transporto bilietas – skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, patvirtinantis, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

1¹. Europos Sąjungos išorės skrydis – bet kuris vežėjo, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, reguliarus ar nereguliarus iš trečiosios šalies teritorijos vykdomas skrydis, kurio suplanuota nusileidimo vieta yra Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, arba iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos vykdomas skrydis, kurio suplanuota nusileidimo vieta yra trečiojoje šalyje, abiem atvejais įskaitant skrydžius su bet kokiais nusileidimais Europos Sąjungos valstybių narių arba trečiųjų šalių teritorijoje.

1². Europos Sąjungos vidaus skrydis – bet kuris vežėjo, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, reguliarus arba nereguliarus iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos vykdomas skrydis, kurio suplanuota nusileidimo vieta yra vienos arba kelių kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, be jokių nusileidimų trečiosios šalies teritorijoje.

2. Intelektinės transporto sistemos – informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis grindžiamos sistemos, skirtos geležinkelių, kelių, jūrų, oro ir vidaus vandenų transporto eismui, įskaitant infrastruktūrą, transporto priemones ir naudotojus, elektroninį keleivinio transporto bilietą, valdyti, taip pat sąsajoms tarp šių transporto rūšių užtikrinti.

3. Intelektinių transporto sistemų paslauga – intelektinių transporto sistemų prietaikos veikimo užtikrinimas tinkamai parengtoje organizacinėje ir operacinėje sistemoje siekiant padidinti naudotojo saugumą, darnų judumą ir patogumą ir (arba) palengvinti transporto ir kelionių operacijas, padidinti jų veiksmingumą arba padėti jas atlikti.

4. Intelektinių transporto sistemų prietaika – intelektinių transporto sistemų taikymo operacinė priemonė.

5. Kelionių duomenys – viešojo transporto tvarkaraščiai, tarifai ir kiti duomenys, būtini informacijai apie keliones daugiarūšiu transportu teikti prieš keliones ir jų metu, siekiant sudaryti palankesnes kelionių planavimo, užsakymo ir pritaikymo sąlygas.

6. Riboto judumo asmuo – asmuo, turintis nuolatinį arba laikiną fizinį, psichikos, intelekto arba jutimo sutrikimą, dėl kurio jis gali tik ribotai judėti ir tai trukdo jam lygiavertiškai su kitais keleiviais naudotis transportu, arba asmuo, kurio judumą naudojantis transportu riboja amžius.

7. Rinkliava už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu (toliau – rinkliava) – už naudojimąsi transporto infrastruktūros objektu jo savininko nustatytas užmokestis, kurį to objekto naudotojas moka jo valdytojui ar savininkui.

8. Sąveikiosios intelektinės transporto sistemos – intelektinės transporto sistemos, kurių naudotojai gali palaikyti ryšį ir bendradarbiauti keisdamiesi saugiais ir patikimais pranešimais, vieni apie kitus neturėdami jokių išankstinių žinių ir nediskriminacinėmis sąlygomis

9. Sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų paslauga – per sąveikiąsias intelektines transporto sistemas teikiama intelektinių transporto sistemų paslauga.

10. Transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio dalis, skirta viešiesiems ir ūkio subjektų poreikiams tenkinti – keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

11. Transporto infrastruktūra – sausumos ir vandens, oro kelių, eismo valdymo sistemų, su jais susijusių statinių, specialiai įrengtų teritorijų, įrenginių ir konstrukcijų visuma, skirta transporto veiklai užtikrinti.

12. Transporto infrastruktūros objektas – atskiras transporto infrastruktūros elementas, kuris gali savarankiškai funkcionuoti.

13. Transporto infrastruktūros objekto naudotojas – transporto priemonių savininkas arba valdytojas, taip pat ūkio subjektas, kurio veikla galima tik naudojantis transporto infrastruktūros objektu.

14. Transporto infrastruktūros objekto valdytojas – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys (toliau – fizinis asmuo ar juridinis asmuo), teisėtai valdantys transporto infrastruktūros objektą.

15. Transporto objektai – transporto infrastruktūra, transporto priemonės ir kitos su transporto veikla susijusios priemonės.

16. Transporto priemonė – bet koks savaeigis mechanizmas ar mechanizmų junginys keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti.

17. Transporto priemonės valstybinė techninė apžiūra (priežiūra) – Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės privalomas periodinis techninės būklės patikrinimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Transporto veikla – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimas transporto priemonėmis, geležinkelių, kelių, oro ir vandens transporto infrastruktūros valdymas, plėtra ir priežiūra, kelių tiesimas ir priežiūra, taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktūra, keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu.

19. Vežėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris verčiasi keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimu ir atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sąlygas bei reikalavimus.

20. Viešasis transportas – keleivių, bagažo ir (arba) krovinių vežimo nustatytais maršrutais nustatytu laiku paslauga, teikiama visiems, kurie kreipiasi.

21. Viešoji transporto infrastruktūra – transporto infrastruktūra, kuri skirta keleiviams, bagažui ir (arba) kroviniams vežti ir kurią sudaro viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešieji keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, vidaus vandenų transporto infrastruktūra, jūrų uostų infrastruktūra. Konkretūs viešosios transporto infrastruktūros objektai nurodyti specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose.

22. Visuomenės aptarnavimo įsipareigojimai – įsipareigojimai organizuoti darbą, vežti ir laikytis nustatytų tarifų, kurių vežėjas, atsižvelgdamas į komercinius interesus, neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis; įsipareigojimas organizuoti darbą – įsipareigojimas, nustatytas vežėjui, kuris turi teisę dirbti pagal licenciją ar leidimą bet kokio maršruto ar įrangos atžvilgiu, kad būtų užtikrintas transporto paslaugų teikimo nenutrūkstamumas, reguliarumas ir atitinkamas mastas; įpareigojimas vežti – įpareigojimas, nustatytas vežėjui priimti ir vežti keleivius ar krovinius, taikant konkrečius tarifus ir pagal nustatytas sąlygas; įsipareigojimas dėl tarifų – įpareigojimas, nustatytas vežėjui, kad jis tam tikroms keleivių kategorijoms, tam tikros kategorijos kroviniams arba atitinkamiems maršrutams taikytų valstybės ar savivaldybių institucijų patvirtintus tarifus, kurie neatitinka vežėjo komercinių interesų.