10¹ straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).

Teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti savo pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

Drausmės bylos notarams, notaro atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, notarų atstovų ir kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.

Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.

Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)