32 straipsnis. Atstovavimas Konstituciniame Teisme

Dalyvaujantys byloje asmenys savo bylas Konstituciniame Teisme gali vesti patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovus.

Juridinių asmenų, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, vardu bylas Konstituciniame Teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Jie pateikia Konstituciniam Teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Valstybės institucijų ir įstaigų atstovais pagal įstatymą laikomi šių institucijų ir įstaigų vadovai, veikiantys pagal įstatymuose jiems suteiktus įgaliojimus. Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Atstovu pagal įstatymą laikomas ir Seimo narių grupei atstovaujantis Seimo narys (nariai), kurį (kuriuos) savo prašyme nurodo pasirašydami po juo visi Seimo nariai, kurie kreipiasi į Konstitucinį Teismą, jeigu jų parašai patvirtinti Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo. Teismui, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą, atstovauja nutartį priėmęs teisėjas (arba kolegijos pirmininkas).

Nepilnamečio ar asmens, įstatymų nustatyta tvarka pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, interesams turi teisę Konstituciniame Teisme atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). Jie pateikia Konstituciniam Teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.

Dalyvaujančių byloje asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme gali būti advokatai. Juridinio asmens atstovais (pagal pavedimą) taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys šio juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai. Seimo atstovais Seimo Pirmininko pavedimu gali būti ir kiti Seimo nariai. Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytų asmenų atstovais (pagal pavedimą) Konstituciniame Teisme taip pat gali būti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Kai reikia specialių žinių, susijusių su bylos dalyku, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys – neteisinių sričių specialistai.

Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Atstovauti pagal pavedimą juridiniams asmenims, išskyrus valstybės institucijas ir įstaigas, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka išduoda atitinkamo juridinio asmens organas, valstybės institucijoms ir įstaigoms įgaliojimus išduoda tų institucijų ir įstaigų, kurioms jie atstovauja, vadovai, o Seimo narių grupei – Seimo narių grupės atstovas pagal įstatymą.

Kai nagrinėjant bylas dėl išvados, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taip pat dėl išvados, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas, suinteresuoto asmens buvimo vieta nėra žinoma arba jis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti byloje ir įgalioti savo atstovo, Konstitucinis Teismas priima sprendimą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl suinteresuoto asmens atstovo paskyrimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1475, 96.07.11, Žin., 1996, Nr.73-1749 (96.07.31)