122 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

1. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.

2. Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo Pirmininkas, šešis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš Regionų administracinio teismo, visų apygardų teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo pirmininką renka Teisėjų taryba iš Teisėjų garbės teismo narių teisėjų. Teisėjų garbės teismo nariais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, asmenys ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Kandidatų į Teisėjų garbės teismą kėlimo ir Teisėjų garbės teismo narių rinkimo tvarką nustato Teisėjų taryba. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti renkamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimą nustatančio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip šeši Teisėjų garbės teismo nariai ir iš jų bent vienas visuomenės atstovas. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Teisėjų garbės teismo narių teisėjų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas. Teisėjų garbės teismo narys, turintis kitą nuomonę dėl priimamo Teisėjų garbės teismo sprendimo, turi teisę ją išdėstyti raštu kaip atskirąją nuomonę. Ši atskiroji nuomonė skelbiant Teisėjų garbės teismo sprendimą neskaitoma, bet pridedama prie bylos ir kartu su sprendimu paskelbiama atskiroje Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapio skiltyje.

4. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.

5. Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus sprendimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje per 10 dienų po posėdžio.

6. Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai:

1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai;

2) pasibaigia terminas, kuriam jis buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu;

3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų;

4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti teisėjui drausminę nuobaudą;

5) jis atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų.

7. Teisėjų garbės teismas laikinai atlieka savo pareigas iki naujos sudėties Teisėjų garbės teismo sudarymo.

8. Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu jį paskyręs ar išrinkęs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis Teisėjų garbės teismo narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas, arba paaiškėja aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo būti paskirtas ar išrinktas Teisėjų garbės teismo nariu.