47 straipsnis. Teisėjo imunitetas

1. Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).

2. Neteko galios nuo 2020-06-30

3. Įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones galima tik kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu, sutikus generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokurorui, kontroliuojančiam kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančiam jų vykdymą. Neatidėliotinais atvejais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pradėti naudoti prieš teisėją kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kuriems pagal jų naudojimo pobūdį ir (ar) trukmę nereikalinga prokuroro ar teismo sankcija, galima kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo ar jo įgaliotų pareigūnų sprendimu. Priėmus šį sprendimą, per vieną darbo dieną turi būti gautas generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros ar apygardos prokuratūros prokuroro, kontroliuojančio kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą ir koordinuojančio jų vykdymą, sutikimas. Jeigu šis sutikimas negaunamas, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių naudojimas prieš teisėją nutraukiamas, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama.

4. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

5. Apie teisėjo galimai padarytą administracinį nusižengimą administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas, o tais atvejais, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, nutarimą priėmęs pareigūnas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 dienas, elektroninių ryšių priemonėmis praneša Teisėjų tarybai.

6. Neteko galios nuo 2017-01-01.

7. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į teisėsaugos institucijas teisėjas turi būti nedelsiant paleistas, kai nustatoma jo asmenybė.

8. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo nusikalstamos veikos vykdant teisingumą atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2007-12-17, Žin., 2007, Nr. 134-5427 (2007-12-18)

Nr. X-1685, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3186 (2008-07-17)

Nr. XI-2262, 2012-10-02, Žin., 2012, Nr. 122-6121 (2012-10-20)

Nr. XII-747, 2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-07, i. k. 2014-00063