84 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas

1. Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų.

2. Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.

3. Drausmės byla Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautas Teisėjų tarybos sutikimas.

4. Siūlyti iškelti drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

5. Teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Jeigu iškelti drausmės bylą siūlo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, tai dėl drausmės bylos iškėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje sprendžiama tam Komisijos nariui nedalyvaujant.

6. Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Apie atsisakymą iškelti drausmės bylą pranešama iškelti drausmės bylą pasiūliusiam subjektui.

7. Kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas.

8. Iškėlus drausmės bylą, Teisėjų tarybos teikimu Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas gali sustabdyti teisėjo įgaliojimus, iki įsigalios Teisėjų garbės teismo sprendimas, o jei Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, pasiūlo Respublikos Prezidentui ar Seimui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba Respublikos Prezidentui kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui, – iki įsigalios sprendimas dėl teisėjo atleidimo arba apkaltos. Tais atvejais, kai Teisėjų garbės teismas nenustato drausminės atsakomybės pagrindo, Respublikos Prezidentas, kai drausmės byla buvo iškelta Aukščiausiojo Teismo ar Apeliacinio teismo teisėjui, – Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.